Kaip rugsėjį Vilniuje pasikeičia šviesoforų valdymas? (3)
Centralizuota eismo valdymo sistema Vilniuje rugsėjį dirba kaip dirbusi. Pati skaičiuoja sankryžas įveikiančius automobilius ir koreguoja srautus. Žmogiškasis indėlis čia – minimalus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už eismo valdymą šviesoforais sostinėje atsakingo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovas Aleksejus Apanovičius pažymėjo, kad rudenį transporto srautas natūraliai išauga visame mieste.
„Nieko naujo rudenį neįvyksta, tiesiog dėl daugybės poilsiautojų vasaros periodas būna ramus ir žmonės atpranta nuo miesto šurmulio“, – konstatavo pašnekovas.
Anot jo, automatinė eismo reguliavimo sistema šviesoforų darbą koreguoja pagal gatvėmis judančius transporto srautus. Parenkant optimaliausią žalio signalo degimo laiką analizuojami ne tik momentiniai, bet ir dviejų praėjusių metų duomenys.
A.Apanovičius pažymėjo, kad be automatizavimo transporto srautų stebėjimas būtų neįmanomas. Prie kiekvienos sankryžos tektų pastatyti po pora darbuotojų, kurie fiksuotų pravažiuojančius automobilius, o tai – utopinė idėja.
Tiesa, ne visos sankryžos yra įtrauktos į centralizuoto valdymo sistemą. Jose eismas reguliuojamas atsižvelgiant į nusistovėjusius srautus.
Visiškai efektyviai funkcionuoti be žmonių eismo valdymo centras kol kas negali. Jų indėlis tampa itin svarbus, kai situacija pasikeičia staiga – intensyvaus eismo sankryžoje įvyksta avarija, ar sustoja sugedęs automobilis.
„Apie tai mes iš karto pranešame policijai ir paskelbiame per vairuotojų informavimo sistemą – sviesoforai.lt tinklapyje ir švieslentėse. Tuomet vairuotojai gali pasirinkti alternatyvų maršrutą“, – kalbėjo jis.
Rytinio ir vakarinio piko metas eismo valdymo centre yra įtemptas laikas. Juolab, kad kiekviena diena yra vis kitokia.
„Kartais intensyvus transporto srautas atsiranda ten, kur anksčiau jo nebuvo. Vairuotojai prisitaiko prie eismo judėjimo mieste ir pasirenka tinkamiausią bei trumpiausią maršrutą“, – sakė A.Apanovičius.
Prie vadinamųjų „žaliųjų koridorių“, kuriuos neviršydami greičio vairuotojai bent jau teoriškai turėtų įveikti nesustodami, neseniai buvo priskirta Ukmergės g.
Ryte čia šviesoforai koordinuojami taip, kad vairuotojai greičiau pasiektų miesto centrą, o vakare „žalioji banga“ nukreipiama į miegamuosius rajonus.
A.Apanovičius vilniečiams linkėjo rugsėjį turėti kantrybės. Eismo skyriaus vadovas supranta, kad priversti ilgiau stovėti prie sankryžų vairuotojai patiria stresą, tačiau viliasi, jog jie bus mandagesni vieni kitiems.
Anot pašnekovo, specialiu žymėjimo paženklintose sankryžose jau per pirmąsias dvi dienas eismo valdymo centro kameros įamžino ne vieną kitiems eismo dalyviams piktybiškai trukdžiusį vairuotoją.
Įtraukia ir senesnius duomenis
„Nieko naujo rudenį neįvyksta, tiesiog dėl daugybės poilsiautojų vasaros periodas būna ramus ir žmonės atpranta nuo miesto šurmulio“, – konstatavo pašnekovas.
Anot jo, automatinė eismo reguliavimo sistema šviesoforų darbą koreguoja pagal gatvėmis judančius transporto srautus. Parenkant optimaliausią žalio signalo degimo laiką analizuojami ne tik momentiniai, bet ir dviejų praėjusių metų duomenys.
A.Apanovičius pažymėjo, kad be automatizavimo transporto srautų stebėjimas būtų neįmanomas. Prie kiekvienos sankryžos tektų pastatyti po pora darbuotojų, kurie fiksuotų pravažiuojančius automobilius, o tai – utopinė idėja.
Tiesa, ne visos sankryžos yra įtrauktos į centralizuoto valdymo sistemą. Jose eismas reguliuojamas atsižvelgiant į nusistovėjusius srautus.
Žmogiškasis faktorius išlieka
Visiškai efektyviai funkcionuoti be žmonių eismo valdymo centras kol kas negali. Jų indėlis tampa itin svarbus, kai situacija pasikeičia staiga – intensyvaus eismo sankryžoje įvyksta avarija, ar sustoja sugedęs automobilis.
„Apie tai mes iš karto pranešame policijai ir paskelbiame per vairuotojų informavimo sistemą – sviesoforai.lt tinklapyje ir švieslentėse. Tuomet vairuotojai gali pasirinkti alternatyvų maršrutą“, – kalbėjo jis.
Rytinio ir vakarinio piko metas eismo valdymo centre yra įtemptas laikas. Juolab, kad kiekviena diena yra vis kitokia.
„Kartais intensyvus transporto srautas atsiranda ten, kur anksčiau jo nebuvo. Vairuotojai prisitaiko prie eismo judėjimo mieste ir pasirenka tinkamiausią bei trumpiausią maršrutą“, – sakė A.Apanovičius.
Fiksuoja piktybiškus pažeidėjus
Prie vadinamųjų „žaliųjų koridorių“, kuriuos neviršydami greičio vairuotojai bent jau teoriškai turėtų įveikti nesustodami, neseniai buvo priskirta Ukmergės g.
Ryte čia šviesoforai koordinuojami taip, kad vairuotojai greičiau pasiektų miesto centrą, o vakare „žalioji banga“ nukreipiama į miegamuosius rajonus.
A.Apanovičius vilniečiams linkėjo rugsėjį turėti kantrybės. Eismo skyriaus vadovas supranta, kad priversti ilgiau stovėti prie sankryžų vairuotojai patiria stresą, tačiau viliasi, jog jie bus mandagesni vieni kitiems.
Anot pašnekovo, specialiu žymėjimo paženklintose sankryžose jau per pirmąsias dvi dienas eismo valdymo centro kameros įamžino ne vieną kitiems eismo dalyviams piktybiškai trukdžiusį vairuotoją.
(4)
(3)
(1)