Lietuviai pagaliau išmoko statyti: ženkliai daugėja energiškai taupių pastatų (7)
Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje užregistruota daugiau energiškai taupių pastatų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenimis, šiemet sausio, vasario ir kovo mėnesiais užregistruoti 6 aukščiausios – A+ klasės – pastatų energinio naudingumo sertifikatai, o pernai per tą patį laiką – nei vieno.
Beveik aštuonis kartus padaugėjo A klasės sertifikatų. Šiemet per pirmąjį ketvirtį jų įregistruota 15, o pernai tuo pat metu – tik du. B klasės namų šiemet iki balandžio 1 d. įregistruota net 76 daugiau (914) nei pernai per tą patį laiką (838).
Iš viso šiemet per pirmąjį ketvirtį buvo užregistruoti ir paskelbti 7399 pastatų energinio naudingumo sertifikatai, pernai – 7230. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesas Lietuvoje prasidėjo 2007 metais. Nuo jo pradžios iki šios dienos jau yra užregistruota daugiau kaip 132 tūkst. energinio naudingumo sertifikatų.
Pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Aukščiausia A++ klasė rodo, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o A+, A ir B klasės – kad mažai jos naudojama.
Sertifikuotus pastatus registruoja ir skelbia pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertus atestuojantis SPSC (www.spsc.lt).
Ar namas yra sertifikuotas, galima pasitikrinti šio centro registre. Surasti namą sertifikavusį ekspertą galima kitame SPSC registre.