Daugiabutyje yra apleistas balkonas? Susimokėti teks visiems kaimynams  (1)

Už daugiabučio namo balkonų išorinį remontą gali tekti mokėti visiems jo gyventojams – net ir tiems, kurių butai neturi balkono, LRT radijui teigė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Anot jo, taip yra, nes pagal dabar galiojančius įstatymus, kiekvienas daugiabučio pastato balkonas laikomas bendrąja namo nuosavybe.

Įstiklinimui reikalingas savivaldybės leidimas

T. Baranauskas teigia, kad vykdant daugiabučio namo renovaciją joje dalyvauja architektai, todėl leidimas įstiklinti balkonus gaunamas bet kuriuo atveju. „Kitas dalykas, kai norima individualiai įstiklinti daugiabučio balkoną. Tam reikalingas savivaldybės rašytinis leidimas“, – teigia specialistas.

T. Baranauskas sako, kad iki 2010 m. tokių taisyklių nebuvo. Anot jo, daugelis teisinių normų atsiranda tada, kai pradedama matyti dėl jų nebuvimo kylančias problemas. „Nustatytų reikalavimų privalo laikytis kiekvienas namo gyventojas arba bendrasavininkis. Balkonų stiklinimas priskiriamas prie pastato paprastojo remonto. [...] Norint atlikti daugiabučio namo remonto darbus mieste (juo laikoma gyvenvietė, turinti daugiau nei 3 tūkst. gyventojų), reikia gauti statybas leidžiantį dokumentą, – teigia T. Baranauskas. – Tai susiję su pastato išvaizdos keitimu. Detalizuotas balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elemento pakeitimas yra tokių darbų pavyzdžiai.“

Pasak T. Baranausko, jei daugiabučio namo gyventojas nori ne tik įstiklinti balkoną, bet ir padidinti kambario erdvę, apšiltinti sienas, lubas arba grindis, jis taip pat privalo gauti leidimą. Tačiau, kaip aiškina Aplinkos ministerijos specialistas, tokiu atveju pereinama į kitą statybos lygmenį – dažniausiai tai susiję su pastato kapitaliniu remontu.

Anot T. Baranausko, tokiam leidimui gauti taikomi panašūs reikalavimai, bet reikia paruošti rimtesnę projektinę dokumentaciją. Jis priduria – atliekant kapitalinio remonto darbus, pavyzdžiui, norint sujungti arba atskirti kambarį nuo balkono, reikalingas kaimynų sutikimas, nes atliekant darbus judinama balkoną laikanti konstrukcija, kuri yra visų namo gyventojų bendroji dalinė nuosavybė.

„Kai, prijungiant balkoną, praplečiama buto gyvenamoji erdvė, pavyzdžiui, kabinamos arba griaunamos pastato konstrukcijos, projekto sprendimai turi būti kiek rimčiau peržiūrėti ir parinkti tinkamiausi iš jų. Tam privalomas leidimas. Pakeitimai turėtų būti registruoti, nes atsiranda civiliniai santykiai – padidėja šilumos plotas ir dėl to išauga mokesčiai už šilumą. Dauguma pastatų dalinami pagal turimo ploto kvadratinius metrus, tad padidėjus plotui, reikia daugiau mokėti už šildymą“, – aiškina T. Baranauskas.

Už remontą gali tekti mokėti visiems namo gyventojams

Būna atvejų, kai daugiabučiai namai sulaukia įspėjimų dėl avarinės balkonų būklės. Nors kai kurie gyventojai savo balkonus suremontuoja individualiai, T. Baranauskas sako, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus jie vis tiek privalo prisidėti prie balkonų būklės gerinimo.

„Išorės fasadas priklauso bendrajai namo konstrukcijai. Kiekvienam butui priklausanti išorės fasado dalis proporcinga buto plotui, – sako T. Baranauskas. – Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, gyventojai privalo išlaikyti bendrąjį namo turtą. Jei atliekamas balkono išorės ar jį laikančių konstrukcijų remontas, mokesčiai už juos namo gyventojams skirstomi proporcingai. Todėl gyventojai, kurie savo balkonus suremontavo patys, vis tiek turi prisidėti prie bendrojo remonto.“

T. Baranauskas priduria, kad jau anksčiau suremontuoti balkonai antrąsyk neturi būti remontuojami. Pasak jo, kuo didesnė namo gyventojų dalis jų butams priskirtus balkonus suremontuos patys, tuo mažesnė bus kiekvienam gyventojui tenkanti įmoka už bendrąjį pastato remontą. T. Baranauskas pažymi, kad bendrąja namo dalimi laikoma tik išorinė balkono dalis ir jį laikančios konstrukcijos.

„Balkone laikomi daiktai, vidinė jo apdaila pagal įstatymus nėra priskiriama prie bendrosios atsakomybės ir tampa asmeninė. Analogiškai – buto viduje esančios pertvaros, tapetai, grindys yra asmeninė nuosavybė, bet konstrukcijas laikančios sienos, perdangos yra bendra nuosavybė. Balkonas šiame kontekste nėra išskirtinis“, – sako T. Baranauskas.

Jis pasakoja, kad dar 2014 m. Seime vyko diskusijos, ar balkonai turi būti priskiriami prie asmeninės, ar prie bendrosios namo nuosavybės. Vis dėlto T. Baranauskas abejoja, ar artimiausiu metu bus pakeisti šiuo metu galiojantys įstatymai, nes šiuo klausimu esama daug skirtingų pozicijų.

T. Baranauskas nelinkęs kritikuoti žmonių, nepatenkintų šiuo metu galiojančia tvarka, tačiau jis pažymi, kad tvarka, įpareigojanti namo gyventojus remontuoti avarinės būklės balkonus, sugalvota neatsitiktinai. „Jei avarinės būklės balkonas nebus suremontuotas per artimiausią mėnesį ar kelis, jis gali griūti. Tokių atvejų yra buvę“, – akcentuoja T. Baranauskas.

Jis atkreipia dėmesį ir į kitus daugiabučiuose namuose galiojančius saugos reikalavimus. Pavyzdžiui, daugiabučių namų balkonuose draudžiama kūrenti kepsnines. „Svarbiausia – priešgaisriniai reikalavimai. Šiuo metu jie nurodo, kad daugiabučio namo balkone, nepriklausomai nuo aukšto, kepsninės, degančios atvira liepsna, draudžiamos. Galima naudoti nebent dujinę kepsninę, kuri neturi atviros liepsnos. Tai yra konkretūs reikalavimai. Malkomis ar anglimis kepsninės balkone kūrenti negalima“, – teigia T. Baranauskas.

Kodėl verta puošti balkonus

Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė taip pat pripažįsta, kad dalis balkonų yra avarinės būklės. Ji brėžia skirtį tarp laikinų ir nuolatinių problemos sprendimų. Pavyzdžiui, galima kuriam laikui aptraukti balkoną gelumbe, bet tai nėra alternatyva remontui.

„Jei balkonas yra pavojingas, jį reikia padėti tvarkyti. Pirminiai žingsniai žengti ir mes matome tą faktą. Koks menininkas galbūt nutapys ir gerą paveikslą. Žinoma, svarbu, kad gelumbės neužsibūtų“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovė.

Jos teigimu, balkonuose pravartu auginti įvairius augalus. Kaip sako V. Deveikienė kai kurie iš jų, pavyzdžiui, pomidorai ar agurkai, gali būti panaudoti virtuvės reikmėms, o kitų auginimas gali papuošti balkoną ar net apsaugoti butą nuo išorinių veiksnių. „Galbūt tas vazonėlis ar žolynėlis vaizdo smarkiai neužstos, bet kai kuriais atvejais netgi vijokliniai augalai (pupelės, kvapieji žirneliai ir kiti) mus pridengia nuo vėjo ir pagerina balkono vaizdą“, – teigia estetikos skyriaus vedėja.

Kalbėdama apie balkonų tvarkymą V. Deveikienė linkusi skirtį dėmesį ne tik techninei, bet ir estetinei jų būklei. „Kaip ir gyvenime – kai žmogus užsitikrina bazinius, minimalius pragyvenimo poreikius, jis imasi malonumą teikiančių dalykų. Peržengus šį etapą, galima imti ir pasižiūrėti, ką malonaus galiu nuveikti savo balkone. Bet, žinoma, jei balkonas avarinės būklės, reikia galvoti ne apie gėles, o apie remontą“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovė.

V. Deveikienė sako, kad šiuo aspektu situacija Vilniuje keičiasi į gerąją pusę. Pasak jos, žmonės pradeda labiau rūpintis savo būstu ir aplinka. „Balkono puošyba, ypač jei gėlės kabinamos balkono išorėje, tarnauja ne tik buto šeimininkui, bet ir visam miestui. Būtent tai yra didysis džiaugsmas – dalintis grožiu, kūryba su kitais ir matyti, kad tavo namas ar bendrija džiaugiasi gyvenimu. Balkonų arba terasų puošimas parodo, kad žmonės yra laimingi ten, kur jie gyvena“, – sako V. Deveikienė.

Anot jos, labai svarbu, kad namo bendrija balkonus puoštų kolektyviai. Kaip teigia V. Deveikienė, jei visame daugiabučiame name papuoštas tik vienas balkonas, jis gali iškristi iš konteksto. „Tokiu atveju gali susidaryti įspūdis, kad tik vienas žmogus džiaugiasi savo būstu ir gyvenimu“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovė.

V. Deveikienė pasakoja, kad priklausomai nuo šalies ar laikotarpio, balkonų architektūra ir puošyba gali smarkiai skirtis. Jos nuomone, puošti balkonus labiau linkę provincijos gyventojai. „Manau, kad provincijoje laikas teka lėčiau, žmonės tam turi daugiau laiko, labiau paiso bendruomenės nuomonės. Dėl to žmonės linkę gražinti savo miestą ar miestelį. Vilnius, kuriame, kaip ir kitose sostinėse, laikas tiksi labai greitai. Laiko trūkumas trukdo žmonėms užsiimti puošyba. Tikiu, kad daugelis žmonių norėtų skirti daugiau laiko savo balkonams puošti, bet tam neturi užtektinai laiko“, – sako V. Deveikienė.

Alvyda Bajarūnaitė, LRT radijo laida „Namai namučiai“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Alvyda Bajarūnaitė
(2)
(0)
(2)

Komentarai (1)