Branduolinė šmėkla: nejaugi grįžtame į baisiausius Šaltojo karo laikus?  ()

Šiaurės Korėjai paskelbus apie sėkmingai išbandytą tarpžemyninę balistinę raketą, paaštrėjo ir įtampa dėl branduolinių ginklų. JAV baiminasi, kad Pchenjanas greitai išvystys technologiją, galinčią sumažinti branduolines galvutes iki tokių, kurios tilptų į balistinė raketa.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kol Kim Jong-uno režimas jau kelis mėnesius vis dažniau vykdo raketų bandymus, JAV nesnaudžia. Vašingtonas jau kelis kartus nurodė atsakysiantis į grėsmę stiprindamas savo branduolinius pajėgumus.

Panašiai kalba ir Rusija. Ar didėjantis atominių bombų arsenas grąžins pasaulį į baisiausias Šaltojo karo laikus?

Atominį ginklą turinčios šalys bendrai yra sukaupusios apie 14,9 tūkst. branduolinių galvučių. Dauguma jų priklauso JAV ir Rusijai. Skaičiuojama, kad tik apie 10 tūkst. yra karinėje tarnyboje, o likusios laukia išardymo. 

Kas turi atominių bombų?

Oficialiai pasaulyje yra penkios branduolinės valstybės – Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV.  Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis joms leidžia turėti ginklus, tačiau šios šalys yra pasirašiusios įsipareigojimą nedidinti savo arsenalo, o pamažu jų atsikratyti. 

Be to, atominių bombų turi ir keturios šalys, kurios nėra pasirašiusios šios sutarties – Pakistanas, Indija, Izraelis ir Šiaurės Korėja. Kartu jos turi 340 branduolinių galvučių. 

Vis dėlto jų skaičius – itin nedidelis, o šiame sektoriuje ryškiai dominuoja JAV ir Rusija, turinčios 88 proc. viso pasaulio branduolinių ginklų arsenalo. Jeigu skaičiuotume ir išmontuotas bombas, šis skaičius pakiltų iki 93 proc.

Kiek žalos galėtų padaryti bombos?

Dabartinis 14,9 tūkst. ginklų arsenalas turi pakankamai galios, kad sunaikintų milijonus žmonių ir su žeme sulygintų ištisus miestus.  „The Daily Telegraph“ skaičiavimais, JAV ir Rusijos galvučių sprogstamoji galia siekia 6,6 tūkst. megatonų. Tai dešimtadalis visos saulės energijos, kuri Žemę pasiekia kiekvieną minutę. 

Pavyzdžiui, jeigu būtų numesta B-83 – galingiausia laisvai numetama atominė bomba JAV arsenale, per pirmąją parą būtų nužudyti 1,4 mln. žmonių. Dar 3,7 mln. žmonių būtų sužeisti, nes radiacija pasklistų 13 kilometrų spindulių.

Panašiai, jeigu virš Niujorko sprogtų didžiausia sovietų išbandyta bomba „Ivanas“, ji iškart pražudytų 7,6 mln. žmonių ir sužeistų dar apie 4,3 mln.  Po sprogimo pasklidusi radiacija galėtų pasiekti 7,8 tūkst. kv. kilometrų plotą ir lemti dar milijonų žmonių mirtį. 

Nors tiek Rusija, tiek Amerika yra apribotos kelių sutarčių, kurios nurodo, kokius ginklus joms leidžiama vystyti, jeigu bet kuri šalis nuspręstų didinti savo branduolinį arsenalą, kaip užsiminė lyderiai, šie susitarimai galėtų žlugti, o pasaulis sugrįžtų į pavojingus Šaltojo karo laikus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(3)
(7)
(-4)

Komentarai ()