Antroji Perlan projekto stadija: kaip stratosferinės bangos net sklandytuvą gali iškelti į kosmoso prieigas, kur nepakyla net žvalgybiniai lėktuvai (Video) (1)
Sklandytuvai – tyliai ir grakščiai skriejantys elegantiški orlaiviai. Na, bent jau mes taip juos įsivaizduojame. Vienas sklandytuvas turi kur kas sunkesnę misiją nei tik pradžiuginti savo pilotą ir keleivius – jis ruošiasi pakilti į tokį aukštį, kuris iki šiol buvo nepasiekiamas ir šiuolaikiniams lėktuvams. Airbus Perlan Mission II dar šiemet bandys patyrinėti ribą tarp Žemės atmosferos ir kosmoso.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš kalbant apie šį neįtikėtiną orlaivį, reikia trumpai pristatyti nuo ko viskas prasidėjo. Sklandytuvų pilotai jau nuo 1932 metų naudoja kalnų oro bangas, kad pakiltų į didesnį aukštį. Procesas šiek tiek panašus į banglečių sportą, tik sklandytuvai būną šių bangų viduje, o ne ant jų paviršius. NASA pilotas-bandytojas Einaras Enevoldsonas pastebėjo, kad vietovėse arčiau planetos ašigalių šios bangos gali siekti stratosferą. Nuo 1992 iki 1998 metų jis rinko šio fenomeno įrodymus ir įsitikino, kad šios bangos yra pakankamai stiprios sklandytuvą iškelti į didžiulį aukštį.
Taip atsirado Perlan Project – projektas, skirtas patyrinėti šias bangas ir pakilti į sklandytuvų iki šiol nepasiektą aukštį. 2006 metų rugpjūčio 30 dieną pilotai Steveas Fossettas ir Einaras Enevoldsonas standartiniu sklandytuvu pakilo į 15 460 metrų aukštį, taip įrodydami, kad stratosferinės bangos gali iškelti sklandytuvą į didžiulį aukštį ir sudaužydami ankstesnį rekordą. Visgi, to nebuvo gana – tikslas visada buvo stratosfera. Todėl dabar vykdoma antroji Perlan projekto stadija.
Norint pakilti į dar didesnį aukštį reikia ir tam pritaikyto orlaivio. Dabartinis tikslas – 27,4 km aukštis, kurio nepasiekė ir tokie žvalgybiniai lėktuvai kaip U-2 ar SR-71. Teigiama, kad informacija, surinkta tokiame aukštyje, leis daugiau sužinoti apie stratosferines bangas ir jų poveikį Žemės orams. Taip pat suteiks daugiau informacijos apie taršą aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.
Tam reikalinga sandari kabina, deguonies tiekimas, papildoma įranga. 2014 metais prie projekto prisijungė Airbus, garsus lėktuvų gamintojas. Tai projektui suteikė ne tik finansinę paramą, bet ir technologinių žinių. Sklandytuvas jau pernai buvo bandomas Argentinoje, o ir šiemet Airbus Perlan Mission II jau yra pasirengęs dalyvauti naujuose bandymuose stratosferinėse bangose. Iš tikrųjų, savo asmeninį rekordą, 9,33 km aukštį sklandytuvas pasiekė šių metų balandį, bet tai, žinoma, nėra riba.
Airbus Perlan Mission II sparnų mojis siekia 25,6 metrus, pakrauto svoris – 816,5 kg. Kabinoje bus palaikomas pastovus slėgis, pilotams bus tiekiamas deguonis, jie galės naudotis modernia komunikacijos įranga. Sklandytuvo konstrukcija yra pakankamai sofistikuota, jis buvo kuriamas turint omenyje sąlygas tame aukštyje, į kurį Perlan yra nusitaikęs. Ten oro tankis yra vos 2 % to, ką turime jūros lygyje. Skaičiuojama, kad Airbus Perlan Mission II pasieks didesnį nei 648 km/h greitį. Tačiau tai svarbu tik ateičiai, nes Airbus Perlan Mission II savo pagrindinio tikslo sieks tik 2019 metais. Prieš tai dar reikia atlikti nemažai bandymų.
Pernai Airbus Perlan Mission II buvo intensyviai bandomas Argentinoje, kur ir numatytas rekordo bandymas. Žiemą (ten, žinia, žiema yra tada, kai pas mus vasara) Perlan komanda surengė aštuonis skrydžius, nors idealių oro sąlygų nepasitaikė. Visgi, komanda džiaugėsi galėdama išbandyti sklandytuvą atšiauriose sąlygose ir susitikti su vietinių mokyklų bendruomenėmis.
Dar šiek tiek informacijos apie programą ir skrydžio vaizdų
Dabar Airbus Perlan Mission II vėl keliauja į Argentiną. Komanda tikisi El Kalafatėje visą liepą vykdo bandymus. Kaip jau minėjome, šiemet bandoma kilti į išsvajotą 27 km aukštį nebus – tai suplanuota tik 2019 metams. Dabar atliekami nauji bandymai, išsiaiškintos silpnosios orlaivio vietos, daugiau patyrinėtos stratosferinės bangos.
Šios pastangos tėra antrojo Perlan tyrimų etapo dalis, o iš viso jų bus trys. Trečiojo etapo metu bus bandoma pakilti į beveik 30,5 km aukštį. Tam reikės dar geresnio sklandytuvo ir dar kruopštesnio pasiruošimo. Teoriškai toks aukštis yra įmanomas – aptiktos poliarinės bangos kyla kur kas aukščiau, tačiau technologiniu požiūriu užduotis tikrai nebus lengva. Skrydžio greitis trečiajame Perlan etape išaugs tiek, kad sklandytuvui prireiks didesniam greičiui pritaikytų sparnų.
Kol kas tiek. Ateityje būtinai parašysime daugiau apie Airbus Perlan Mission II orlaivio galimybes ir technologijas. O dabar belieka palinkėti gero vėjo. Ar gerų stratosferinių bangų.
Kol šio rekordo vis dar siekiama, kviečiame paskaityti ir apie mažiausius pasaulio orlaivius (lėktuvą, mažiausią reaktyvinį lėktuvą ir sraigtasparnį) bei trumpiausią reguliarų skrydį pasaulyje.
