Ar tiesa, kad vienose degalinėse dyzelis yra geresnis nei kitose? VGTU tyrimas parodė, kaip yra iš tikrųjų (6)
Ar įmanoma sutaupyti pinigų pilant degalus skirtingose degalinėse ir kokia iš tiesų yra dyzelino kokybė populiariausiuose šalyje degalinių tinkluose? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai, kuriems vadovavo doc. dr. Alfredas Rimkus, ištyrė mūsų šalyje veikiančiuose degalinių tinkluose „Circle K Lietuva“, „Neste Lietuva“, „Viada LT“ (buvęs „Lukoil“) parduodamų dyzelinių degalų savybes ir pateikė savo išvadas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ištyrę dyzelinio variklio energetinius ir ekologinius rodiklius, varikliui veikiant įvairiais sūkiais ir apkrovomis bei naudojant „Ecto“, „Miles“, „Futura“ ir „Pro Diesel“ degalus, VGTU mokslininkai pateikė išvadą.
„Atlikę tyrimus, kurių metu buvo matuojamas degalų tankis ir svoris, o paskui ant stendo imituojamas važiavimas 120 km/val. greičiu, įsitikinome, kad sąnaudų litrais skirtumas neviršija matavimo paklaidos (1,25 proc.), todėl negalima teigti, kad vienų ar kitų degalų sąnaudos yra didesnės arba mažesnės“, – aiškino doc. A. Rimkus.
Taigi mokslininkai laboratoriškai patvirtino, kad iš esmės nėra jokio ekonomiškumo skirtumo tarp bandytų 4 rūšių dyzelino.
Aktualiausia šio tyrimo žinia automobilių savininkams – piltis dyzeliną reikėtų ten, kur jis kainuoja pigiausiai (žinoma, nekalbant apie nelegaliai įvežtą kurą iš Baltarusijos ar Rusijos), ir skeptiškai vertinti kai kurių degalinių reklamas, esą jų degalai leidžia sutaupyti 3 ar net 5 proc.
Bandymas – labai tikslus
Atliekant šį tyrimą buvo pašalinamas bet koks aplinkos poveikis rezultatams, todėl jis yra labai tikslus. Jokie kiti ekonomiškumo bandymai, atliekami realaus eismo sąlygomis, negali būti tokie tikslūs – jų rezultatams įtaką daro daugybė veiksnių: vėjo kryptis ir stiprumas, kelio reljefas ir dangos paviršius, oro temperatūra, kritulių kiekis ir net oro slėgis padangose.
Minėtas tyrimas atliktas VGTU laboratorijoje, ant specialaus stendo bandant skirtingais sūkiais (nuo 2 000 iki 2 500 aps/min.) veikiantį „Volkswagen“ 1,9 TDI (66 kW) variklį, kiekvieną bandymą su skirtingais degalais kartojant 5 kartus.
Buvo ištirtos ne tik degalų sąnaudos svorio ir tūrio vienetais, išmetamųjų dujų dūmingumas, CO junginių ir azoto oksidų (NOx) koncentracija, variklio triukšmingumas, bet ir kiti parametrai.
Gauti rezultatai parodė, kad skirtingose degalinėse pirkto dyzelino savybės skiriasi nežymiai ir nėra nė vieno akivaizdaus lyderio, kurio savybės būtų absoliučiai geriausios visose kategorijose.
Vienoje tirtų kategorijų šiek tiek pranašesnis yra vienos rūšies dyzelinas, tačiau jis gali nusileisti kitoje kategorijoje.
Pavyzdžiui, vertinant degalų sukeliamą taršą, nustatyta, kad, variklį varant „Ecto“ degalams, dūmingumas yra apie 6,7 proc. mažesnis nei naudojant „Futura“, tačiau NOx koncentracija išmetamosiose dujose išauga apie 5,2 %.
Variklį varant „Miles“ degalams, palyginti su „Futura“, NOx koncentracijos išmetamosiose dujose, dūmingumo ir keliamo triukšmo pokytis yra toks mažas, kad neviršija matavimų paklaidos.
Vieną eurą sutaupys įveikęs 2 000 km.
Žinant, kad 2 000 apsukų dyzeliniam varikliui tenka gana nemaža apkrova, ant VGTU stendo bandomą variklį realiai galima palyginti su „Volkswagen Passat“, maždaug 120 km/val. greičiu važiuojančiu iš Kauno į Klaipėdą.
Taigi tokiu režimu veikiančio 1,9 litro darbo tūrio TDI variklio, varomo skirtingose degalinėse pirktu dyzelinu, sąnaudos VGTU bandymo metu skyrėsi tik trečiu skaičiu po kablelio.
Štai, esant 2 000 sūkių per minutę ir apkrovus variklį didžiausia bandymuose numatyta 120 Niutonmetrų (Nm) apkrova, valandinės dyzelino sąnaudos siekė 7,18 („Miles“), 7,19 („Ecto“), 7,20 („Futura“) ir 7,24 („Pro Diesel“) litro.
Taigi skirtumas tarp santykinai „geriausio“ ir „blogiausio“ šio bandymo rezultato tėra 0,06 litro t. y. 60 mililitrų dyzelino per valandą.
Įdomu, kad sumažinus variklio apkrovą „blogiausias“ su „geriausiu“ ir tarp jų esantys rezultatai susikeičia vietomis.
Tai rodo, kad skirtingų degalinių dyzelino sąnaudos šiek tiek pirklauso net nuo to, kokia apkrova (60, 90 ar 120 Nm) veikia variklis. Tačiau laboratorijoje užfiksuoti skirtumai tokie maži, kad realiame gyvenime jų pajusti neįmanoma.
Įvertinus šio bandymo rezultatus, nesunku apskaičiuoti, kad norint sutaupyti 1 eurą važiuojant VGTU menamu „Passat“ reikėtų penkis kartus įveikti atstumą iš Kauno į Klaipėdą ir atgal, t. y. nuvažiuoti apie 2 tūkst. kilometrų.
Beje, sutaupyti pavyktų tik tokiu atveju, jeigu eismo sąlygos visos kelionės metu būtų identiškos. Taigi iš esmės degalų sąnaudas labiausiai lemia vairavimo stilius, gamtos ir eismo sąlygos bei automobilio techninė būklė.
Permoka iki 3 mln. eurų?
Kas paskatino VGTU mokslininkus imtis šių lyginamųjų dyzelino tyrimų? Juos užsakė Lietuvos biodegalų asociacija, vienijanti biodegalus ir jų komponentus gaminančias šalies bendroves.
Priežastis gana paprasta – asociacijos narius supykdė, jų manymu, neetiška „Neste“ reklama, kurioje aukštinamos „Pro Diesel“ dyzelino savybės ir kartu menkinamos kitos dyzelino rūšys.
„Mums rūpėjo sužinoti, kokios yra tikrosios dyzelino „Pro Diesel“ savybės, nes reklamoje jis skambiai vadinamas pažangiausiu, ekologiškiausiu ir ekonomiškiausiu. Juolab kad šis dyzelinas kainuoja 6–7 centais brangiau nei kiti. Taigi pirkėjas turėtų aiškiai žinoti, kodėl ir už ką moka brangiau“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas.
Pašnekovas teigė, kad klaidinanti reklama nėra visiškai nekaltas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai – realūs automobilių savininkų pinigai, kuriuos jie išleidžia brangesniam kurui.
„Žinodami, kad Lietuvoje per metus parduodama apie 1,34 milijono tonų dyzelino, ir įvertinę „Neste“ užimamą rinkos dalį bei 7 centais didesnę „Pro Diesel“ kainą, manome, kad vartotojai už jį permoka apie 2,5–3 milijonus eurų per metus“, – sakė pašnekovas.
Dėl reklamos – skundas
Gavusi VGTU mokslininkų išvadas, Biodegalų asociacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Skundu prašoma pradėti tyrimą ir įpareigoti „Neste Lietuvą“ nutraukti teisės aktų neatitinkančios reklamos skleidimą, kuris nepagrįstai menkina Lietuvoje gaminamą rapsų biodyzeliną ir jo gamintojus. Dėl to esą gali sumenkti jų gaminamų degalų paklausa.
Biodyzeliną Lietuvoje gamina bendrovės „Mestilla“ ir „Vaizga“ (gamybos pajėgumai siekia apie 140 tūkst. tonų), o bioetanolį – „Biofuture“ ir „Kurana“ (gamybos pajėgumai – apie 60 tūkst. tonų).
Ringaudas Steikūnas, „Neste Lietuvos“ generalinis direktorius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad bendrovė nėra gavusi nei VGTU atlikto tyrimo duomenų, nei informacijos apie jo metodiką, todėl esą sunku komentuoti.
„Galiu tik pasakyti, kad prieš pristatant „Neste“ degalus rinkai atliekami išsamūs jų tyrimai. „Pro Diesel“ pasaulyje yra pirmieji ir vieninteliai degalai, atitinkantys Pasaulinės degalų chartijos 5 kategoriją – aukščiausius standartus“, – teigė R. Steikūnas.
Pasaulinė degalų chartija (WWFC) yra Europos, JAV ir Azijos automobilių gamintojų sudarytos siektinos techninės gairės. WWFC 5 kategorijos degalams taikomos specifikacijos yra pačios griežčiausios.
R.Steikūnas tikino negavęs užklausos iš Konkurencijos tarybos dėl duomenų pateikimo. „Bet kokiu atveju esame pasiruošę bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis – pateikti Konkurencijos tarybai visą turimą informaciją ir visus reikalingus dokumentus“, – tvirtino „Neste Lietuvos“ generalinis direktorius.
Lietuvos rinkoje dominuoja naftos produktai, pagaminti AB „ORLEN Lietuva“ gamykloje. Iš kitų šalių atsivežama tik nedidelė dalis kai kurių naftos produktų rūšių.
„ORLEN Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis teigė, kad bendrovė visą benziną ir dyzeliną gamina pagal aukščiausius Europos Sąjungos standartus, o nuo 2009-ųjų visi gamykloje pagaminti degalai atitinka „Euro 5“ standartą.
„Šie reikalavimai galioja visiems rinkos žaidėjams, parduodantiems benziną ir dyzeliną, nesvarbu, kur jis būtų pagamintas.
