Šių metų sausio 17 d. Europos Parlamentas (EP) balsavo už Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančios energetikos tikslų stiprinimą. Rezoliucija, kuri dar nėra teisiškai privaloma, nustato naują tikslą valstybėms narėms, reikalaujant, kad iki 2030 m., kiekviena iš tų šalių galutiniame energijos suvartojime pasiektų, kad ne mažiau 35 % energijos sudarytų atsinaujinantys energijos šaltiniai. 2009 metais priimtas tikslas iki 2020 metų pasiekti 20 % rodiklį vis dar galioja.

Atrodytų tokiu sprendimu turėtų daugelis džiaugtis, ypač jei kalbėtume apie nevyriausybines organizacijas, tačiau jos nėra šventiškai nusiteikusios. EP sprendime nebuvo įtrauktas pakeitimas, kuriame siūloma sumažinti biokuro gamybą ir naudojimą. Tokį pakeitimą ypač rėmė daugelis nevyriausybinių organizacijų.

Pasak moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbto tyrimo, po to, kai buvo priimta rezoliucija, bioenergijos šaltiniai, tokie kaip mediena, iš tikrųjų gali būti labiau kenksmingi nei anglis trumpuoju laikotarpiu.

„Nors bioenergijos gamyba iš medienos gali sumažinti ilgalaikę CO₂ koncentraciją, palyginus su iškastiniu kuru, tačiau pradžioje biokuro naudojimas padidina CO₂ kiekius ir taip tik dar labiau pablogina klimato kaitos padėtį trumpuoju, iki 2100 metų, laikotarpiu. Net jei skaičiuotume, kad mediena pakeistų visą anglį, pačią taršiausią kuro rūšį, tai vis tiek situaciją pablogintų“ – teigia mokslininkai iš Masačiusetso technologijos instituto (MIT), „Climate Interactive“, Masačiusetso universiteto (UMass) Lowell klimato kaitos iniciatyvos ir UMass Lowell aplinkos, žemės ir atmosferos mokslų departamento ekspertai.

Autoriai teigia, kad ES primygtinai vis reikalaujant, kad „biokuras būtų neutralus anglies dioksido atžvilgiu“, yra klaidinga manyti, kad miško atkurimas gali tinkamai kompensuoti biokuro gamybos ir deginimo metu išskiriamus CO₂ kiekius. „Neutralumo prielaida nėra tinkama, nes joje neatsižvelgiama į trumpalaikį, bet, dėl biokuro naudojimo, nuo dešimtmečių iki amžiaus trunkantį CO₂ kiekio augimą atmosferoje“ – teigia specialistai savo išvadose.

Kadangi ES yra trečia didžiausia CO₂ teršėja pasaulyje, kuri atsilieka tik nuo Kinijos ir JAV, toks klaidingas požiūris dėl biokuro gali būti mirtina klaida, siekiant sumažinti CO₂ kiekius ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Trumpalaikis CO₂ kiekio padidėjimas dėl biokuro naudojimo gali pakenkti dabartiniams ES tikslams 2030 metais sumažinti išmetamų šitnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį bent 40 % palyginus su 1990 metų lygiu.

„Šiandien išmetamo CO₂ molekulė turi tokį patį poveikį klimatui ir visiškai nesvarbu ar jį gaunama deginant anglį ar biokurą“, - sakė moksliniam žurnalui „Renewables Now“ mokslinės studijos autorius, MIT „Sloan School of Management“ profesorius, Jay W. Forrester. „Teigdami, kad biokuras yra neutralus CO₂ atžvilgiu, kaip, kad daro ES, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, klaidingai manome, kad miško atkūrimas greitai ir visiškai atsveria išmetamų teršalų kiekį, kuris atsiranda gaminant ir deginant biokurą“.

Žemėnaudos specialistas Felix Creutzig iš Berlyne įsikūrusio Mercator‘o „Global Commons and Climate Change“ tyrimų instituto taip pat pastebėjo šį trūkumą. „Galimybė deginti apvalią medieną energijos gamybai sukuria CO₂ žalą aplinkai, kurios pasekmės bus jaučiamos visus ateinančius dešimtmečius“, - sakė jis „Nature“. „Tai yra konceptuali klaida, prieštaraujanti klimato kaitos švelninimo tikslams numatytiems Europos atsinaujinančių energijos išteklių planuose“.

Vis dėlto, ES sprendimas dar nėra įgyvendinamas. ES Parlamentui vis dar reikės derėtis dėl plano su nacionalinėmis vyriausybėmis ir ES Taryba, kuri nustatė 27 % atsinaujinančių energijos išteklių rodiklį galutiniame energijos suvartojime, kuris turės būti pasiektas iki 2030 metų gruodžio. Šios derybos galėtų pašalinti biokuro keliamą grėsmę, net paliekant ambicingesnį – 30 % tikslą. Viskas priklausys nuo pačių šalių pozicijų ir, kas yra neatmestina, vietinės biokuro pramonės įtakos stiprumo.

Komentarai ()