Mokslininkai sukūrė paprastą išradimą, kuris laivybos pramonei sutaupys milijardus dolerių kiekvienais metais  ()

Laivai vandenyje praleidžia ištisus dešimtmečius. Jie nuolat dirba, todėl turi būti uoliai prižiūrimi. Kovojama su rūdimis, atnaujinama įranga, atliekamas variklių servisas. Nemažai pinigų išleidžiama ir kovojant su ūsakojais. Bet dabar mokslininkai mano, kad turi optimalų sprendimą, kuris galėtų sumažinti visos laivybos pramonės išlaidas milijardais dolerių per metus.

Ūsakojai - tai polipais dažnai pravardžiuojami jūriniai vėžiagyviai, gyvenantys ant banginių, plūdurų, akmenų ir, aišku, laivų. Jie aplimpa laivų korpusus, taip didindami pasipriešinimą, kas daro neigiamą įtaką kuro sąnaudoms ir greičiui. Atrodo, kad toks mažas padaras negali rimtai pakenkti, bet kenkia ir laivybos kompanijos su tuo kovoja. Tam naudojamos specialios cheminės laivų dangos. Problema ta, kad jos po truputį nusiplauna ir taip nuodija kitus vandenyno vėžiagyvius. Kartu laivas praranda savo apsaugą nuo ūsakojų ir jie vėl sugrįžta. Jų prisikaupia tiek daug, kad kartais laivus tenka siųsti į sausuosius dokus, kad jie būtų nugrandyti. Tai kainuoja daug pinigų. Tiksliai nežinoma kiek, bet mokslininkai neabejoja, kad kalbame apie milijardus, kasmet išleidžiamus ūsakojų šalinimui ir padidėjusios degalų sąnaudoms.

Ūsakojai prie laivų tvirtinasi išskirdami klijus, kurie sukietėja į cementą primenančią masę. Juos labai sunku nugrandyti plieniniais grandikliais, o aukšto slėgio plautuvai beveik visiškai nepadeda. Ūsakojai ir patys beveik niekada nenukrenta nuo laivo. Chemikalai gali neleisti šiems klijams prilipti, bet kai kurios formulės jau yra uždraustos, o kitos dar tik stovi eilėje - ir jų dienos yra suskaičiuotos. Todėl Kylio Universiteto mokslininkai ieško naujų sprendimų. Vienas jų - ypatinga laivo korpuso paviršiaus tekstūrą.

Mokslininkai atrado, kad ūsakojų klijai sunkiai prilimpa prie mikroskopinius grybus primenančios tekstūros. Mokslininkai sukūrė dvi silikonines juostas - viena turėjo mikroskopines kolonas, kita - mikroskopinius grybo formos atsikišimus. Abi juostos buvo nuleistos į Baltijos jūrą ir abi susilaukė ūsakojų dėmesio. Tačiau bangos lengvai nuplovė ūsakojus nuo mikroskopinių grybų, o ant kolonų jie taip ir pasiliko.

Tada mokslininkai juostą priklijavo prie burlaivio, kuris septynis mėnesius plaukiojo po Baltijos ir Šiaurės jūras. Po to pastebėta, kad prie juostos taip joks ūsakojis ir neprilipo. Mokslininkai teigia, kad panašią tekstūrą jau turi medicininės medžiagos, skirtos nudegimams gydyti, todėl masinė tokios juostos gamyba neturėtų kelti didelių sunkumų. Ji būtų atspari temperatūrų pokyčiams ir tarnautų labai ilgą laiką. Laivų korpusų nebereikėtų grandyti, o sumažėjęs pasipriešinimas sumažintų ir degalų sąnaudas.

Kada ši juosta bus pradėta gaminti masiškai? Sunku prognozuoti. Tačiau mokslininkai mano, kad greitai, nes toks produktas leistų sutaupyti milijardus - didžiosios laivybos kompanijos turėtų juo susidomėti.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(65)
(1)
(64)

Komentarai ()