Olimpinėse žaidynėse atsiras pati moderniausia sporto rūšis? Žmonių skaičius didėja aritmetine progresija, rinkos vertė - šimtai milijonų dolerių  (1)

Į esportą, kuomet žaidėjai varžosi žaisdami kompiuterinius žaidimus, įsitraukiančių žmonių skaičius didėja aritmetine progresija. Esporto rinka jau dabar vertinama šimtais milijonų dolerių, savo elektronines lygas jau įsteigė ir NBA, ir MLS, ir F1.

Jau 2020 m. olimpinėse žaidynėse Tokijuje planuojama surengti daug esporto renginių, o 2024 m. Vasaros olimpiadoje Paryžiuje tikimasi esportą matyti kaip vieną iš oficialių žaidynių rungčių, už kurias teikiami olimpiniai medaliai, rašoma pranešime spaudai.

Esporto istorija prasidėjo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, tačiau bene didžiausias proveržis įvyko 2010 metais, kuomet turnyrų skaičius išaugo iki 260. Prie esporto populiarumo stipriai prisidėjo ir turnyrų, kuomet rodoma, kaip žaidėjai žaidžia, transliacijos internete („YouTube“, „Twitch“) ir televizijoje (ESPN, BBC).

Šiandien esportas itin populiarus Pietų Korėjoje ir Kinijoje, Šiaurės Amerikos, Europoje. Esporto renginiai surenka tūkstantines žaidėjų minias, o didžiausių turnyrų transliacijos sutraukia milijonus žiūrovų.

Skaičiuojama, kad iki 2019 m. esporto turnyrus visame pasaulyje stebės apie 427 mln. žmonių, kai 2015 m. auditoriją sudarė perpus mažiau žiūrovų (apie 226 mln.). Dar 2015 m. JAV, Kalifornijos valstijoje, duris atvėrė pirmoji esporto arena, o šiemet duris atvėrė prabangi 30 tūkst. kv. metrų ploto esporto arena Las Vegase.

„Esporto populiarumas sparčiai auga ir Lietuvoje. 2015 metais įvykęs pirmasis mūsų organizuotas CS:GO taurės turnyras sukvietė geriausius Baltijos šalių žaidėjus išmėginti jėgų tuomet didžiausiame regiono turnyre. Finalinis etapas vyko „Siemens“ arenoje stebint tūkstantinei žiūrovų miniai. Tai buvo pirmas rimtas esporto renginys Lietuvoje, kuris šiandien tapo reikšmingiausiu esporto turnyru regione, kasmet sutraukiančiu vis daugiau ir žaidėjų, ir žiūrovų. Praėjusiais metais ištransliavome net 97 valandas esportui skirto turinio, kurį žiūrėjo beveik 90 tūkst. unikalių žiūrovų“, – atskleidžia žaidimų kultūros konvento „GameOn“ organizatorius Ridas Bušmanas ir tikina, kad esporto kultūra dar tik įgauna pagreitį.

Esportas – ne tik pramoga žaisti ir malonumas žiūrėti. Vos per kelis dešimtmečius jis išaugo į didžiulę verslo mašiną. Dar 2015 m. pajamos iš esporto siekė apie 749 mln. dolerių, o šiemet, 2018-aisiais, manoma, kad jos priartės prie 2 mlrd. dolerių ribos. Esportas pritraukia vis daugiau rėmėjų, kurie už milijoninės auditorijos dėmesį yra pasirengę vis plačiau atverti savo pinigines.

Nenuskriausti ir turnyruose dalyvaujantys profesionalūs žaidėjai, kuriems, kaip ir, pavyzdžiui, krepšininkams ar futbolininkams, dažnai mokamas nemenkas atlyginimas. Maža to, turnyrų laimėtojai išsidalina solidžius piniginius prizus, kurie kartais siekia ir kelias dešimtis milijonų dolerių (didžiausias iki šiol buvęs piniginis prizinis fondas – 24 mln. dolerių). Nors nemažai esporto žaidėjų yra savamoksliai, pastaraisiais metais jų rengimui suteikiama vis daugiau dėmesio. Dar praėjusiais metais kai kurie Šiaurės Amerikos koledžai ir universitetai pareiškė studentams suteiksiantys stipendijas mokslams, jei šie dalyvaus esporto turnyruose po koledžo vėliava.

„Tradicinio sporto atstovai treniruotėse didžiausią dėmesį teikia fiziniam pasiruošimui ir konkrečiai sporto šakai būdingų gebėjimų ugdymui. Esporto žaidėjai labiau treniruoja savo protą, mąstymą, studijuoja strategijas ir žaidimų atnaujinimus“, – lygina R. Bušmanas.

Tai, kad esportas – rimta alternatyva tradiciniams sportui įrodo ir į rinką žengiantys tradicinio sporto profesionalai. Pirmoji tai padarė NBA ir įsteigė „NBA 2K League“. Žaidėjai lygos komandoms yra renkami tokiu pat būdu, kaip renkant žaidėjus tradicinėms krepšinio komandoms. Be to, lygos esporto komandos yra iš dalies finansuojamos visų 30 NBA komandų. NBA įsteigta lyga su 17 komandų startavo šių metų gegužę.

Į esportą prieš keletą metų pasinėrė ir triskart NBA čempionu su Los Andželo „Lakers“ klubu tapęs Rickas Foxas, kuomet, kaip spėjama, už milijoną dolerių įsigijo vieną Šiaurės Amerikos esporto komandą (dabar Echo Fox).

Praėjusių metų rugsėjį startavo ir Formulė-1 įsteigta oficiali esporto turnyrų serija, kurios finalas įvyko Abu Dabyje. Kitąmet turėtų startuoti ir JAV profesionalų futbolo lygos įsteigta eMLS lyga. Savo esporto padalinius turi ir kai kurie didieji Europos krepšinio klubai, pavyzdžiui, Viktorijos „Baskonia“, Atėnų „Panathinaikos“, šiemet savo esporto padalinį įkūrė ir Kauno „Žalgiris“.

Nors daugeliui vis dar atrodo, kad esportas labiau vyrų nei moterų užsiėmimas, statistika byloja ką kitą. Nors moterų, dalyvaujančių didžiuosiuose esporto turnyruose, skaičius išlieka minimalus, tarp žiūrovų jų gretos stipriai auga. Jei 2013 metais esporto turnyrus stebinčių moterų dalis sudarė vos 15–20 proc., tai dabar moteriška auditorija, priklausomai nuo turnyro, jau sudaro iki pusės visų žiūrovų.

„Stereotipas keičiasi. Įvairūs žaidimų kultūros renginiai suteikia galimybę žmonėms patiems pasižiūrėti, prisiliesti prie XXI a. pokyčių ir atrasti naujų pomėgių, įgyti naujų patirčių. Nemanau, kad esportas pakeis ar išstums tradicinį sportą, tačiau, atsirandant vis daugiau integracijos galimybių, jie gali sėkmingai vienas kitą papildyti ir tapti lygiaverčiais partneriais. Link to ir judame. Milžinišku greičiu“,– sako R.Bušmanas ir kviečia net didžiausius vaizdo žaidimų skeptikus lapkričio 2–3 d. apsilankyti tradiciniame žaidimų kultūros konvente „GameOn“.

Tūkstantines dalyvių minias sutraukiantis „GameOn“ renginys šiemet vyks lapkričio 2–3 d. parodų centre „Litexpo“. Šiųmetėje renginio programoje ne tik populiariausių žaidimų turnyrai ir pristatymai, išskirtinai tik žaidimų kūrėjams ir visai visuomenei skirtos konferencijos su ryškiausiais vaizdo žaidimų sektoriaus profesionalais, bet ir vakarėliai, vaizdo žaidimų muzikos koncertai, „cosplay“ konkursas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(12)
(5)
(7)

Komentarai (1)