Kas per velniava darosi Škotijos ir Airijos pakrantėse? Krantus nuklojo žuvę banginiai  (1)

Atlantinėse Škotijos ir Airijos pakrantėse nuo rugpjūčio pradžios surasta jau 80 giliuose vandenyse medžiojančių banginių – šis skaičius yra daugiau nei 10 kartų didesnis už įprastus statistinius duomenis, rašo livescience.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jūrų žinduolius tiriantys mokslininkai, išanalizavę į krantą išplukdytas gaišenas, kalba apie „neįprasto mirtingumo įvykį“, kurio metu Atlanto vandenyno šiaurėje per kelis pastaruosius mėnesius galėjo žūti iki 1000 tikrųjų snapuočių.

Tiksli banginių žūties priežastis nėra žinoma, bet mokslininkai baiminasi, kad dėl to kalti karo laivai, kurie aktyviais sonarais ieškojo priešo povandeninių laivų arba dalyvavo karinėse pratybose.

Gamtosaugos organizacijai – Airijos banginių ir delfinų grupei – vadovaujantis jūrų biologas Simonas Berrow sakė, kad nuo rugpjūčio 4 dienos vien Airijos pakrantėje rasta net 30 banginių gaišenų.

26 iš jų buvo snapuočiai – rūšis, daugiausia laiko leidžianti itin giliai vandenyno gelmėse. Likę banginiai – atlantiniai snapuočiai arba aukštakakčiai snapuočiai.

Įprastai kasmet Airijos krantuose randami tik 2–3 snapuočių gaišenos, tvirtina S.Berrow.

Panašus banginių gaišenų kiekio padidėjimas pastebėtas ir ties Škotijos krantais.

Nicholasas Davisonas, vadovaujantis grupei mokslininkų, stebinčių jūrinių žinduolių išplaukimus į krantą Škotijoje, sakė, kad vakarinėje Škotijos pakrantėje ir mažesnėse salelėse nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pradžios iš viso rasta 50 banginių gaišenų.

„Tai yra absoliučiai beprecedentis įvykis. Metinis vidurkis yra apie dvi su puse gaišenų, taigi, galima suprasti, kad vyksta kažkas išskirtinio“, – sakė mokslininkas.

Giliavandeniai narai

S.Berrow aiškina, kad milžiniškas į pakrantes išmestų banginių lavonų kiekis rodo, jog iš tiesų vandenyne žuvo gerokai didesnis šių gyvūnų skaičius.

Mokslininko paskaičiavimais, kurie grindžiami Prancūzijos pakrantėje įstrigusių delfinų moksliniais tyrimais, šio neįprasto mirtingumo įvykio metu žuvo apie 1000 žinduolių. O tai yra labai siaubingas skaičius, mat iš viso Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje gyvena vos keli tūkstančiai tokių banginių.

Mokslininko teigimu, į Airijos ir Škotijos pakrantes išplautos gaišenos buvo smarkiai apirusios – tai yra ženklas, kad jos kelias savaites plūduriavo vandenyje.

„Dėl to keliame hipotezę, kad nutiko kažkas katastrofiško. Jeigu tai būtų liga arba maisto trūkumas, galima būtų tikėtis didesnių gaišenų radimų plotų, didesnio jų pasiskirstymo laike. O visi šie lavonai išplaukė daugiau ar mažiau tuo pačiu metu“, – sakė S.Berrow.

Tikrieji snapuočiai yra vieni iš giliausiai nardančių banginių Žemėje. 2014 metų tyrimu, kurį publikavo PLOS ONE, nustatyta, kad medžiodami kalmarus ir giliavandenes žuvis jie gali nusileisti net į 2900 metrų gyli ir panėrę išbūna iki 130 minučių.

Paprastai šie banginiai užauga iki 7 metrų ilgio, sveria iki 2500 kilogramų ir nugyvena apie 60 metų. Skaičiuojama, kad visuose pasaulio vandenynuose bendra jų populiacija turėtų būti apie 100 000 individų.

Povandeninių laivų paieškos sonarai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tikrieji snapuočiai yra jautrūs itin intensyviems garsams, kuriuos skleidžia sonarai, karo laivuose naudojami priešo povandeninių laikų paieškai – taip pat šių sonarų panaudojimas yra įprastas karinėse pratybose.

Mokslininkai įtaria, kad itin garsūs sonaro signalai banginiams, panėrusiems į didelį gylį, sukelia stiprų skausmą, todėl jie pradeda labai greitai kilti ir žūva dėl dekompresinės ligos. „Šiais laikais karinių laivynų sonarų poveikis banginiams yra ganėtinai visuotinai nustatytas“, – sakė S.Berrow.

Atlikus ankstesnio giliai nardančių banginių neįprasto mirtingumo įvykio mokslinį tyrimą, kurio ataskaita publikuota 2010 metais, nustatyta, jog NATO pajėgos kaip tik tuo metu ieškojo Rusijos povandeninių laivų, todėl mokslininkai įtaria, kad kažkas panašaus galėjo nutikti ir šį kartą.

Airijos karinis laivynas povandeninių laivų paieškos sonarų nenaudoja, tačiau tokios įrangos turi JAV ir JK kariniai laivynai.

„Jeigu britų arba amerikiečių, arba NATO pajėgų atstovai sako, kad Atlanto vandenyno šiaurėje jau daug metų nevyko karinės pratybos, galima būtų imti ir patikėti, kad jie dėl to nekalti. Bet, žinoma, kariniai laivynai ne viską skelbia viešai – dalis informacijos gali būti įslaptinta“, – sakė S.Berrow.

Pranešimus apie sonarų poveikį vandens žinduoliams vertino ir JAV, ir JK karinių laivųnų atstovai.

Britų Karališkojo laivyno atstovas spaudai oficialiai pareiškė: „Karinis laivynas itin rimtai vertina savo atsakomybę saugant aplinką“.

Kai tik galimybės leidžia, britų laivyno sonarų operatoriai imasi „vengimo veiksmų“, kai laivyno veikimo zonoje pastebimi gyvūnai, pavyzdžiui, banginiai. Panašių veiksmų įprasta imtis ir verslo laivams.

S.Berrow ir N.Davisonas sako, jog didelio banginių žūčių kiekio atvejį tiria ir Airijos, ir JK aplinkos apsaugos institucijos.

N.Davisono teigimu, tyrimas gali užtrukti metus ar net ilgiau, kol bus galima padaryti kokias nors išvadas. Reikia sumodeliuoti sroves Atlanto šiaurėje, gauti banginių skrodimo ir DNR tyrimų išvadas – visa tai gali padėti mokslininkams patikslinti vietą, kur banginiai patyrė tokį smūgį populiacijai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(7)
(1)
(6)

Komentarai (1)