Kas pavojingiau – sprogęs 1 Černobylio reaktorius ar 3 Fukušimos? (3)
Neseniai į ekranus įsiveržė HBO televizijos miniserialas „Chernobyl“, kuriame vaizduojama 1986 metų Černobylio atominės jėgainės katastrofa. Serialas apie 25 metais vėliau – 2011-aisiais – „Fukushima Daiichi“ atominėje jėgainėje įvykusią avariją dar nesukurtas. Ar tai reiškia, kad ji neverta dėmesio?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Abiejų incidentų metu nutekėjo radiacija; abiejų poveikis toli gražu ne tik lokalus – ir tikrai ilgas.
Bet kaip Černobylio ir Fukushimos aplinkybės galėtų būti palygintos – ir kuri sukėlė didesnę žalą?
Černobylyje sprogo vienas reaktorius, tuo tarpu Fukušimoje išsilydė trys. Tačiau Černobylio incidentas laikomas kur kas pavojingesniu, nes čia žala reaktoriaus šerdyje vystėsi labai sparčiai ir audringai, sako projekto „Susirūpinusių mokslininkų sąjunga“ branduolinio saugumo projekto direktorius ir vyr. mokslininkas Edwinas Lymanas.
„Dėl to iš vienos Černobylio reaktoriaus šerdies išsiskyrė daugiau skilimo produktų, – „Live Science“ aiškina mokslininkas. – Fukušimoje šerdys perkaito ir išsilydė, tačiau nesprogo, todėl buvo išskirta daug mažiau plutonio“.
Abiem atvejais didžiausią grėsmę kėlė radioaktyvus jodas-131, bet jo skilimo pusperiodis – 8 dienos (tai reiškia, kad po šio laiko pusės radioaktyvios medžiagos jau nebelieka), todėl jo poveikis išsisklaidė greitai. Abiem atvejais didžiausią ilgalaikę grėsmę kelia radioaktyvūs izotopai – stroncis-90 ir cezis-137, kurių skilimo pusperiodis – apie 30 metų.
„Iš trijų pažeistų Fukushimos reaktorių išsiskyrė apie 25 petabekerelius (PBq) cezio-137, tuo tarpu iš Černobylio – 85 PBq“, – sako jis. Bekerelis (Bq) – tai SI sistemos radioaktyvumo matavimo vienetas, reiškiantis vieną radioaktyvaus branduolio skilimą per sekundę. Petabekerelis reiškia tūkstantį trilijonų radioaktyvių branduolių skilimų per sekundę.
Be to, liepsnojantis Černobylio reaktorius sukūrė radioaktyvų dalelių debesį, radiaciją paskleidusį plačiau nei Fukušima, priduria mokslininkas.
Ligos, vėžys ir mirtis
Černobylyje pirmasis sprogimas nusinešė dviejų elektrinės darbuotojų gyvybes, dar 29 nuo radiacinio apsinuodijimo mirė per kitus tris mėnesius, 2018 metais rašė „Time“. Daugelis mirusiųjų sąmoningai leidosi veikiami mirtino radiacijos lygio, nes stengėsi apsaugoti elektrinę ir užkirsti kelią tolesniam radiacijos nuotėkiui. Remiantis „International Atomic Energy Agency“ duomenimis, valdžia – nors ir vėluodama – iš regiono perkėlė maždaug 200 000 žmonių.
„Time“ žiniomis, vėlesniais metais Ukrainoje smarkiai – daugiau nei 90% – išaugo vaikų susirgimų vėžiu skaičius. Jungtinių Tautų agentūrų 2005 m. paskelbtos ataskaitos vertinimu, nuo Černobylije patirto apšvitinimo galėjo mirti 4 000 žmonių. „Greenpeace International“ 2006 m. vertinimu, bendras mirčių Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje skaičius gali siekti 93 000 žmonių, o 270 000 šių šalių žmonių išsivystė vėžys, kuris kitu atveju nebūtų atsiradęs.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Fukušimoje nebuvo mirčių ar radiacijos ligos atvejų, tiesiogiai susijusių su incidentu.
Tačiau, agresyvus Japonijos atsakas į nelaimę, perkeliant 100 000 žmonių iš jų namų netoli Fukušimos, manoma, netiesiogiai sukėlė apie 1 000 mirčių – daugiausiai vyresniems nei 66 metų amžiaus žmonėms, pranešė „World Nuclear Association“.
Draudžiamos zonos
Japonijos valdžia apie Fukušimą sukūrė 20 kilometrų draudžiamąją zoną; pažeisti reaktoriai buvo uždaryti visam laikui, jų valymas tęsiasi.
Fukušimos poveikio aplinkai mastas ligšiol nežinomas – nors jau esama ženklų, kad atominės elektrinės apylinkėse daugėja genetinių mutacijų, pažeidžiančių ten gyvenančių drugelių sparnus, kojeles ir akis.
Iš Fukušimos nutekėjęs užterštas vanduo JAV vakarinę pakrantę pasiekė 2014 metais – bet, ekspertų teigimu, tarša buvo per maža, kad keltų grėsmę žmonių sveikatai. O 2018 metais tyrėjai pranešė, kad Kalifornijoje po Fukušimos avarijos pagamintuose vynuose buvo daugiau radioaktyvaus cezio-137 – tačiau Kalifornijos Visuomenės sveikatos departamentas paskelbė, kad tokių vynų vartojimas didesnio pavojaus nekelia.
Černobylio draudžiamoji zona plyti 30 kilometrų spinduliu, ir šiame plote įsikūrę miestai iki šiol apleisti. Gretimuose miškuose augantys medžiai netrukus po sprogimo paraudonavo ir žuvo. Bet po kelių dešimtmečių zonoje gyvenančios įvairios laukinių gyvūnų bendruomenės klesti.
2010 m. Ukrainos valdžia nutarė, kad radiacijos poveikis zonoje aplink Černobylį „nežymus“, o draudžiamoji zona po metų plačiai atsivėrė turistams (nors gyventi šioje zonoje tebedraudžiama). Bet tam tikras vietas daugiau nei vieną kartą aplankantiems žmonėms duodami nešiojami dozimetrai, rodantys apšvitinimo lygį – tad lankymasis čia nėra visiškai saugus.
Be to, radiacijos lygis apie Černobylį labai netolygus. Gegužę atlikta žvalgyba dronais parodė, kad radiacija Ukrainos Raudonajame miške susitelkusi anksčiau nežinotuose „karštuosiuose taškuose“, kuriuos mokslininkai sužymėjo lig šiol tiksliausiame radiacijos žemėlapyje.
Fukushimos atominė elektrinė nebeveikia; tačiau nerimas dėl uždarymo ir išvalymo saugumo tebelieka. „Tokyo Electric Power Company“ (TEPCO) neseniai paskelbė, kad ji nesinaudos neseniai palengvintomis imigracijos taisyklėmis ir nesamdys į Japoniją atvykstančių užsieniečių; TEPCO atstovai išreiškė susirūpinimą, kad darbuotojai, kuriems japonų kalba nėra gimtoji, gali nesugebėti laikytis itin detalių jėgainės saugumo instrukcijų, pranešė „Japan Times“.
Api bendrinant, abi avarijos pasauliui pateikė svarbias branduolinės energijos keliamų pavojų pamokas, pabrėžia E.Lymanas.
„Niekas neturėtų nuvertinti iššūkių, kylančių užtikrinant pakankamą branduolinės energetikos saugumą- , sakė jis. – Reguliuotojams ir operatoriams visada svarbu pasirengti netikėtumams“.
