Skraidlentę sukūręs prancūzas, kuriam praėjusią savaitę nepavyko ja perskristi Lamanšo sąsiaurio, sekmadienį antruoju bandymu iš Prancūzijos šiaurinės pakrantės nuskriejo į Pietų Angliją.

40 metų Franky Zapata savo skraidlente pakilo iš Sangato Prancūzijos šiaurėje ir po maždaug 20 minučių nutūpė Sent Margarets at Klife šalia Doverio Anglijos pietinėje pakrantėje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

F. Zapata maždaug pusiaukelėje turėjo papildyti degalų.

Buvęs vandens motociklų sporto čempionas, kuris pats suprojektavo ir pagamino skraidlentę – nedidelę stovėti skirtą platformą su įtaisytais reaktyviniais varikliais, liepos 25-ąją sėkmingai pakilo iš Sangato Prancūzijos Pa de Kalė regione, bet įkrito į jūrą per sudėtingą kuro papildymo procedūrą.

Sekmadienį paryčiais trijų sraigtasparnių lydėtas F. Zapata skriejo virš sąsiaurio vandenų, o paskui nutūpė vaizdingoje įlankoje, kur jo laukė dešimtys smalsuolių ir žurnalistų.

Penkios turbinos, varomos kuprinėje laikomo žibalo, kurio užtenka maždaug 10 minučių skrydžiui, leido prancūzui pasiekti 190 km per valandą greitį.

Jis planavo 35 km atstumą įveikti skrisdamas vidutiniu 140 km per valandą greičiu, 15–20 m aukštyje virš vandens.

Liepos 25 dieną F. Zapata nukrito šio judraus laivybos kelio viduryje, kai jam nepavyko nutūpti ant laivo, laukusio jo Anglijos vandenyse, kur prancūzui buvo ruoštasi perduoti kitą kuprinę su žibalu.

Šįkart kurui papildyti skirtas laivas buvo didesnis ir turėjo didesnę tūpimo zoną, o netoliese dėl viso pikto buvo dislokuota prancūzų karinio laivyno laivų.

Prancūzijos laivybos institucijos leido F. Zapatos komdandai pasiųsti tą pagalbinį laivą į šalies vandenis. Pirmąkart jie atsisakė išduoti tokį leidimą saugumo sumetimais.

„Skrajojančio prancūzo“ komandai teko skubiai taisyti skraidlentę, nes ji buvo apgadinta, kai F. Zapata nukrito į Lamanšo vandenis.

„Viso gyvenimo darbas“

F. Zapata kūrė skraidlentę pastaruosius trejus metus, nors per bandomąjį skrydį savo garaže netoli Marselio neteko dviejų pirštų, įtrauktų į turbinas.

Jis jau buvo įrašytas į Guinnesso pasaulio rekordų knygą už tolimiausią skrydį skraidlente – 2016 metų balandį įvykdytą 2,2 km kelionę virš Viduržemio jūros.

Prancūzo naujausio skrydžio per Lamanšą nestebėjo joks rekordų knygos arbitras, tačiau jos leidėjų atstovė pažymėjo, kad F. Zapatos naujasis rekordas vis tiek bus pripažintas, jei kelionė atitiks tam tikrus reikalavimus.

F. Zapata išgarsėjo per Bastilijos paėmimo dienos iškilmes liepos 14 dieną, kai sužavėjo žmones skraidlente praskriejęs virš Prancūzijos lyderių, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną, ir šalies svečių, tarp kurių buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Jo sukurtas įrenginys jau prikaustė Prancūzijos kariuomenės dėmesį. Gruodį ginkluotosios pajėgos išskyrė F. Zapatos įmonei Z-AIR 1,3 mln. eurų dotaciją technologijų vystymui.

Šalies gynybos ministrė Florance Parli pareiškė radijui „France Inter“, kad skraidlentė ilgainiui gali būti naudojama įvairiems tikslams, „pavyzdžiui, kaip skraidymo logistikos platforma ar net kaip puolimo platforma“.

„Negaliu susilaikyti, pirmąkart pamatęs ją skriejančią pasakiau sau: „Tai bus viso mano gyvenimo darbas“, – neseniai duodamas interviu prancūzų interneto žiniasklaidai sakė F. Zapata.

Komentarai (2)