Ką reikia žinoti apie vasarines padangas: koks turi būti protektoriaus gylis ir padangos amžius  ()

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis ir, termometrų stulpeliams kopiant raudonos ribos link, vairuotojai skuba savo transporto „apavą“ pasikeisti. Šylant orams tą padaryti pataria ir saugaus eismo ekspertai, akcentuodami, kad žieminės padangos ne visada gali užtikrinti reikiamą saugumą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Esminė riba, leidžianti atskirti, kada reikėtų keisti padangas – 7 laipsniai šilumos. Kitaip tariant, jei oro temperatūra nenukrenta žemiau šios ribos, vasarinės padangos yra tinkamiausias pasirinkimas. Visgi jei ryte ir vakare gerokai šalčiau, o vairuotojui važiuoti tenka būtent tuo metu, patariama luktelėti, kol orai bus šiltesni.

Būtent oro temperatūra apibrėžia, kaip padangos elgsis ant kelio. Mat žieminės padangos įprastai yra minkštesnio mišinio, kuris užtikrina geras padangos savybes esant neigiamai oro temperatūrai. Tačiau orams šylant, padangos mišinys pradeda elgtis visiškai kitaip – stabdymo kelias ilgėja. Kitaip tariant ten, kur automobilis su vasarinėmis padangomis, kurių mišinys kietesnis, tiesiog sustotų, žiemines padangas turinti transporto priemonė galėtų slystelėti.

Tai ypač išryškėja tada, kai prireikia manevruoti staigiai: kelyje atsiradus netikėtai kliūčiai tikėtina, kad žieminių padangų vasarinėmis nepakeitęs vairuotojas ne tik sustotų toliau, bet, greičiausiai, turėtų ir rūpesčių bandydamas manevruoti ir kliūties išvengti.

Vasarinės – dar ne viskas

Visgi žinoti, kad automobiliui sumontuotos vasarinės padangos, dar neužtenka. Pirmiausia reikia patikrinti, kokio gylio padangų protektorius bei pasižiūrėti, kokio senumo yra padangos.

Įprastai teigiama, kad net ir keliolikos metų amžiaus vasarinės padangos tinkamos naudoti, tačiau dažnas saugaus eismo ekspertas pusiau juokais, pusiau rimtai pastebi, jog taip sakoma tik dėl to, kad metams bėgant nepakito vienintelė padangų savybė – forma. Vairuotojams svarbūs gumos mišinio parametrai jau būna pakitę.

Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos vasarinės padangos, tą nustatyti galima suradus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pirmi du skaičiai reiškia savaitę, kada padanga buvo pagaminta, paskutiniai du – metus. Pavyzdžiui, skaičius 1219 reiškia tai, kad padanga buvo pagaminta 2019 m. 12-ąją savaitę.

Beje, verta žinoti, jog jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis – metus. Pavyzdžiui, 189 skaičius reiškia, kad padanga pagaminta 1999 metų 18-ą savaitę.

Jei Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra reglamentuota, kokio amžiaus padangas galima naudoti, tai labai aiškiai apibrėžta, kad minimali vasarinių padangų protektoriaus gylio riba – 1,6 mm. Ir nors tai legali riba, apie saugumą galvojantis vairuotojas turėtų pasirūpinti, kad padangų protektorius būtų 3-4 mm. Tokio gylio protektorius užtikrins, kad važiuojant per lietų automobilis nepradės akvaplanuoti, netaps nevaldomu ir nepradės slysti.

Verta žinoti, kad padangų protektoriaus gylis matuojamas ten, kur protektorius nusidėvėjęs labiausiai. Ir jei šioje vietoje gylis yra mažesnis nei 1,6 mm, važiuoti ne tik nesaugu: po policijos pareigūno patikros dėl tokių padangų gali būti ne tik skirta bauda, bet ir anuliuota techninė apžiūra.

Ką daryti po žiemos

Jeigu vasarinės padangos nėra visiškai naujos, o jau naudotos, prieš susimontuodamas jas, vairuotojas privalo patikrinti padangų būklę: apžiūrėti, ar nėra matomų įtrūkimų, gumbų, ar padangos tolygiai nusidėvėjusios, ar nėra kitų defektų, kurie galėtų turėti įtakos saugumui važiuojant kelyje.

Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti. Taip bus užtikrinta, kad kelyje vairuotojas nejus papildomų vibracijų. Galiausiai – padangas reikia tinkamai pripūsti. Net jei visą žiemą jos buvo sumontuotos ant ratlankių ir tiesiog gulėjo, dėl temperatūrų kaitos slėgis jose bus tikrai sumažėjęs.

Tinkamai pripūstos padangos ne tik tolygiai dėvėsis, užtikrins tinkamą stabdymo kelią, bet ir sumažins degalų sąnaudas.

Galioja kelios lengvatos

Visgi šių metų vasarinių padangų sezonas lietuviams kiek neįprastas: dėl šalyje paskelbto karantino, vairuotojams leidžiama važinėti žieminėmis padangomis iki karantino pabaigos, tolerancijos terminas – 14 dienų po karantino pabaigos.

Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad važinėjantys žieminėmis padangomis turi įsiminti, kad kylant oro temperatūrai padangų savybės keičiasi ir automobilis ant kelio elgsis kitaip. Tai ypač aktualu tiems, kurie naudoja žiemines padangas su dygliais, mat su tokiomis padangomis ant asfalto išauga automobilio stabdymo kelias, sunkiau manevruoti, padangos kelia daugiau triukšmo, auga ir degalų sąnaudos.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(3)
(6)
(-3)

Komentarai ()