Kaip Bendrosios pagalbos centras nustato jūsų buvimo vietą ir kodėl svarbu turėti telefoną su AML funkcija  ()

Birželio mėnesio pradžioje Lietuvos policija išplatino pranešimą apie galimai jėga į automobilį įsodintą merginą. Mergina buvo surasta, jos gyvybei ar sveikatai jokio pavojaus nebuvo. Tačiau socialinių tinklų vartotojams kilo daug klausimų dėl vietos nustatymo sistemos veikimo Lietuvoje. Kaip Delfi pasakoja Bendrosios pagalbos centre (BPC) operatorius Darius – pagalbos besišaukiantys žmonės labai dažnai nežino, kur jie yra.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remiasi Holivudo filmais

„Kartais žmonės praneša apie įvykius, tokioje vietoje, apie kurią jie išvis nieko negali pasakyti, žmonės patys nežino nei supranta, kaip ten atsidūrė“, – teigia Darius. Viena iš priežasčių, anot pašnekovo, tai, kad asmenys daugybę metų gyveno tuo pačiu adresu, tačiau iki pat dramatiško įvykio, dėl kurio jiems reikia pagalbos, jie nežino tikslaus savo namų adreso.

„Pavyzdžiui, jie gyveno sodų bendrijoje ir nežino, kad ta sodininkų bendrija jau turi konkretų adresą, konkrečią gatvę ir namo numerį. Pasitaiko atvejų, kad žmonės tikėdamiesi, kad vietiniai pareigūnai žinos objektus, kurie buvo prieš 10–15 metų. Pavyzdžiui: prie buvusios mėsos parduotuvės reikia sukti į dešinę, važiuoti du kilometrus ir panašiai“, – sako Darius.

Anot BPC viršininko pavaduotojo Tado Maroščiko, Holivudo filmai yra sukūrę klaidingą suvokimą, kaip BPC mato skambinančiojo buvimo vietą.

BPC sulaukė itin daug kritikos po 2013 m. rugsėjo 21 d. įvykdyto žiauraus nusikaltimo: du Panevėžio rajono gyventojai išžagino 17 metų merginą, o bandydami nuslėpti nusikaltimą – merginą uždarė į automobilio bagažinę ir ją gyvą sudegino.

Mergina kelis kartus skambino pagalbos telefonu ir maldavo pagalbos, tačiau jos niekas negalėjo suteikti – BPC nematė merginos buvimo vietos. Pasiteiravus, kokios pamokos buvo išmoktos po šio skaudaus įvykio, T. Maroščikas atsako, kad tai buvo itin skaudus įvykis, kurį vargu ar pamirš. „Buvo prarasta gyvybė. Visi įsivaizdavo, ypač tie politikai, kurie naudojasi ta banga, kad jūs (BPC – Delfi) čia visada turite matyti, kodėl nematote tos vietos. Jie remiasi Holivudo filmais. Ta banga praėjo, bet pagrindinė problema buvo tai, kad mergina skambino iš įrenginio be SIM kortelės. Kiek pamenu, ekspertizė nepasakė ar buvo, ar nebuvo SIM kortelė telefone, nes iš telefono buvo likęs vientisas gabalas. Bet tuo metu negaudavome informacijos iš dviejų tinklų, kai skambinama be SIM kortelės. Tai faktas. Beje, skambutis kaip tik tais tinklais ir ėjo.

Kitas dalykas: ar ta informacija, kurią būtume gavę, ar būtų padėjusi ją surasti? Operatorė klausėsi ką sakė mergina. Pagrindinė bėda buvo tai, kad ją iš pradžių norėjo nuskandinti, bet jų planai pasikeitė ir ji pagal tai, ką girdėjo, pasakojo, kur važiuoja. Bet ją nuvežė į kitą vietą ir padegė. Mes ieškojome vandens telkinio“, – sako T. Maroščikas.

Po šio įvykio, sako pašnekovas, buvo peržiūrėta, kokią skambinančiojo buvimo vietos informaciją gauna BPC iš apylinkių, kur ir įvyko žiaurus nusikaltimas. Anot T. Maroščiko, operatoriai matydavo nuo 4 iki 20 kilometrų spindulį. Po šio skaudaus įvykio, sako T. Maroščikas, visi operatoriai įsidiegė sistemas, kurios parodo ir skambinančiojo be SIM kortelės buvimo vietą.

Kaip nustatoma buvimo vieta

Anot BPC atstovų, jei žmogus nežino savo tikslios buvimo vietos, tai kitaip tikslią skambinančiojo vietą BPC operatoriai žino tik tuo atveju, kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono, mat jis yra registruotas konkrečiu adresu.

Nei BPC, nei kiti skubios pagalbos skambučių centrai patys nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę vietą nustato ir duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai pagal telefono aparato prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto). Todėl vietos nustatymo tikslumas labai priklauso nuo mobiliojo ryšio operatorių techninių galimybių.

Kaip teigia BPC atstovai, nuo 2017 metų pradžios Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose įdiegti atitinkami pakeitimai. Lietuvoje naudojamas Timing Advance/Round Trip Time metodas, kai skambinančiojo vieta (zona) nustatoma ne tik pagal telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto), tos stoties aprėpties ir krypties sektoriaus plotą, bet ir pagal radijo ryšio signalo sklidimo laiką. Lyginant su iki 2017 metų naudotu metodu, skambinančiojo buvimo zonos plotas sumažėjo daugiau nei 10 kartų (nuo vidutiniškai 171 kvadratinio kilometro iki 10–15 kvadratinių kilometrų). Šie duomenys gaunami iškart su skambučiu.

Beveik tuo pat metu kompanijos ,,Google“ ir „Apple“ sukūrė ir pradėjo diegti šiuo metu pažangiausią vietos nustatymo sistemą. Kai telefono numeriu 112 skambinama iš išmanaus telefono aparato su atnaujinta „Android“ ar „iOS“ operacine sistema, pats telefono aparatas pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio siųstuvų radijo signalus nusistato savo buvimo vietą ir jos koordinates koduota technine SMS žinute automatiškai išsiunčia numeriu 112. Šis metodas vadinamas AML.

„Mes ir dabar, ir anksčiau esame tik informacijos priėmėjas. Noriu pabrėžti, kad mes nematome vietos, neįsilaužiame į telefoną. Arba pats telefonas, arba tinklas gali siųsti informaciją. Iš tinklo informacija ateina per 2 sekundes. Telefonui reikia pagalvoti. Iš „Android“ telefonų informacija atkeliauja per maždaug 20 sekundžių, iš „Apple“ telefonų – per maždaug 15 sekundžių“, – sako T. Maroščikas.

AML įdiegimas, teigia T. Maroščikas, davė gerų vaisių. Štai 2017 metais įvyko nelaimė, kuri baigėsi laimingai ir apskriejo visą žiniasklaidą. „7 metų berniuko tėvas nualpo. Berniukas paskambino112, nežinojo adreso, nes neseniai persikraustė į naują namą. Vaikas panikoje, bet telefonas buvimo vietą parodė 6 metrų tikslumu. Galėjome greitai sureaguoti. Kitu atveju būtų buvęs 14 kilometrų apskritimas, kuriame būtų reikėję jų ieškoti“, – pasakoja T. Maroščikas.

Metas pirkti naują telefoną

Ir nors dabartinė Lietuvoje naudojama vietos nustatymo sistema geresnė, nei kai kurių kitų Europos valstybių, ji vis tiek turi savo minusų. T. Maroščikas sako, kad vienas iš tų minusų – kai informacija atkeliauja ne iš mobiliojo telefono, kurios vieta nustatoma naudojant AML sistemą ir palydovų duomenis, o atkeliauja iš operatorių tinklo. „Tada yra pateikiama buvimo vietos juosta, kurios plotis yra 2 kvadratiniai kilometrai. Ji aprėpia kelis kaimus, kelias upes, vieną didelį kelią. Gali būti, kad skambinate iš išmaniojo telefono. Vis tiek pagrindinis informacijos šaltinis – žmogus. Jei jis nežinotų adreso, tai realiai, turėtume jo ieškoti kelių kvadratinių kilometrų plote“, – sako T. Maroščikas.

Tačiau, priduria jis, miške adresų nėra. Grybų sezono metu, pasakoja T. Maroščikas, padaugėja ir pasiklydusių miškuose skaičius. Anot pašnekovo, 2018 metais per vieną mėnesį buvo gauti 400 skambučiai apie miške pasiklydusius asmenis. T. Maroščikas pataria žmonėms investuoti į išmanųjį telefoną – nereikia brangaus telefono, tiks ir toks, kuris kainuoja 100 eurų. „Dabar jau 3 metų senumo telefonai turi AML funkciją“, – sako T. Maroščikas. Turint telefoną su AML funkcija, galėsite būti ramūs, kad visada sulauksite pagalbos, nes operatoriai tiksliau matys jūsų buvimo vietą.

Tačiau BPC atstovai perspėja, kad būtina pirkti telefoną su „Android“ arba „iOs“ operacine sistema, kitu atveju – nepavyks pasinaudoti nustatyti jūsų buvimo vietos.

Kaip pasakoja Darius, BPC naudojama sistema asmens buvimo vietą gali parodyti net kelių metrų spindulio tikslumu. „Jei tai yra koks nors neparankus laikas, telekomunikacijų ryšio sutrikimai, buvimo vietą gali rodyti net keliolikos kilometrų spinduliu.

Klaidos, kurias daro skambinantieji

Pasiteiravus, kokias dažniausiai klaidas daro į BPC skambinantys žmonės ir taip apsunkina BPC operatorių darbą, Darius sako, kad skambinantieji labai miglotai įsivaizduoja, kad BPC puikiai mato jų buvimo vietą. „Jie įsivaizduoja, kad mes matome kelių metrų spinduliu tiksliai, kur jie yra ir klausimas, koks yra jų adresas, iš esmės yra beprasmis. Jie dažnai galvoja, kad mes tiksliai matome jų adresą. Vos ne, kad su jų skambučiu, turėtų ateiti ir informacija: vardas, pavardė, gyvenamasis adresas, sutuoktinis, sugyventinis, kraujo grupė ir panašiai. Taip nėra. Čia viena iš klaidų. O kita klaida, anot Dariaus, yra tai, kad žmonės gaišta laiką manydami, jog jie geriau supranta, kaip reikėtų spręsti tam tikrą problemą.

„Ir todėl, kad jie įsivaizduoja, kad geriau supranta sprendimo būdus, jie pradeda siūlyti sprendimo būdus, kurie mums iš principo nepriimtini.

Pavyzdžiui, paskambina žmogus, kuris nori tiesiog išsikviesti greitąją, o pokalbio metu su juo paaiškėja, kad ten įvyko kažkoks buitinis konfliktas, buvo panaudotas smurtas, yra kažkokie sužalojimai. Tačiau asmuo kategoriškasi atsisako atsakyti į mūsų klausimus, kurie būtų svarbūs reaguojant policijai. Nes jis nori greitosios, nors akivaizdžiai, pagal tai, ką jis kalba, akivaizdu, kad reikės ne tik greitosios, bet ir policijos“, – sako Darius.

Ši problema, anot Dariaus, neapsiriboja vien tik smurto artimoje aplinkoje atvejais. „Tai turbūt glaudžiai susiję su tuo, kad žmonės dažnai nesupranta, kur jie skambina. Jeigu mes paklausytume (ir čia aš primetu iš akies) 100 skambučių į 112, tai tikrai būtų keli skambučiai, kurių skambintojo pirmi žodžiai būtų: ar čia greitoji, ar čia policija? Atrodo, kad skambinantis žmogus nežino kur skambina“, – pastebi pašnekovas.

Padėjo Švedijos lietuvei

T. Maroščikas sutiko parodyti, kad savo ekranuose mato BPC operatoriai. Interviu metu buvo gautas skambutis: prie „Opel Astra“ automobilio stovi du įtartini vyrai. Operatorius iškart suveda duomenis, o skambinančiojo asmens lokacija ekrane matoma tik su 4 metrų paklaida. Taip yra todėl, kad asmuo skambina iš telefono, kuris turi AML funkciją. Asmens buvimo vieta buvo nustatyta pagal GPS ar Galileo palydovų duomenis.

Savo ruožtu Darius pabrėžia, kad net ir geriausi vietos nustatymo duomenys praranda reikšmę, jei asmuo pagalbos ieško žmogui, kuris toje pačioje vietoje. „Pasitaiko, kad žmonės apimti panikos, ypač vyresnio amžiaus ar ligoti, pirmiausia skambina ne mums, o skambina savo artimiesiems. Artimieji gali būti visai kitame mieste, netgi tiksliai adreso nežinoti. Mums naudos iš to, kad rodys tris metrus Vilniuje esančio giminaičio, kuris praneša apie įvykį kokiame Kelmės rajone – nelabai prasminga“, – sako Darius.

Tačiau būna atvejų, kai tokia taktika – vienintelis būdas sulaukti pagalbos. „Kartą mums paskambino moteris, gyvenanti viename nedideliame Lietuvos miestelyje. Ji mums pasakė, kad jos sesuo, kuri gyvena Švedijoje, dabar rašo trumpąsias žinutes, kad šiuo metu jos sugyventinis Švedijoje prieš ją smurtauja, pasikvietęs draugų vartoja narkotikus, kėsinosi ją išprievartauti. Ačiū Dievui moteris sugebėjo iš savo sesers išklausti adresą, kur ji tiksliai gyvena Švedijoje. Tas pranešimas per seserį iš Lietuvos atėjo mums, o iš mūsų pranešimas iškeliavo į Švedijos atitinkamas tarnybas“, – pamena Darius.




 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vytautė Merkytė
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()