Prieš kurį laiką „Facebook“ paskelbė, kad naujoji jų sukurta iniciatyva – faktų tikrinimo procesas – turėtų tapti vienu iš ginklų prieš dezinformaciją ruošiantis 2020 m. JAV prezidento rinkimams (nors pakeliui šis procesas prisideda ir prie kitų valstybių vidinės komunikacijos „švarinimo“).

Tačiau naujausios žinios apie tai, kaip šis socialinis tinklas vertina faktų tikrinimo atvejus, susijusius su klimato mokslu, verčia manyti, kad faktų tikrinimas yra veiksmingas tik tiek, kiek erdvės tam suteikia patys „Facebook“ vadovai, rašo „Ars Technica“.

„Facebook“ faktų tikrintojų tiesiogiai nesamdo – jie dirba nepriklausomoms organizacijoms, gebančioms įvertinti, kiek teisingas ar klaidingas yra turinys, platinamas per „Facebook“. Tiesa, faktų tikrintojų pastangos ne į visas galimų internetinių apgavysčių sritis nukreipiamos vienodu pajėgumu. Štai, tarkime, keletą pastarųjų mėnesių daugiausiai darbo faktų tikrintojams teko įdėti slopinant milžinišką COVID-19 dezinformacijos bangą, tačiau informacija, susijusi su klimato kaita ir žmonių įtaka jai, tikrinama labai vangiai.

Gana neseniai leidinys „The New York Times“ paaiškino, dėl ko „Facebook“ pro pirštus žiūri į klimato kaitos dezinformacijos skleidimą. Pagal socialinio tinklo taisykles, turinys, kuris yra vertinamas kaip nuomonė, neturėtų būti tikrinamas kaip faktas. O klimato kaitos klausimas, „Facebook“ suvokimu, yra vertintinas būtent kaip nuomonė, o ne kaip aiškiais faktais apibrėžtas ir apibūdintas procesas.

Kita vertus, „labai vangiai“ tikrinami faktai apie klimato kaitą dar nereiškia „niekada netikrinami“. „Kai kas nors įkelia turinį, kurio pagrindas yra melagingi faktai – net jei tai yra kokio nors leidinio vedamasis ar pagrindinis straipsnis – jo faktus galima patikrinti. Stengiamės savo gairėse tai apibrėžti aiškiau, kad mūsų faktų tikrintojai savo iniciatyva galėtų nuspręsti, ar tai yra bandymas užmaskuoti klaidinančią informaciją kaip nuomonę“, JAV leidiniui situaciją paaiškino „Facebook“ komunikacijos vadovas Andy Stone'as.

Bet kol kas linija tarp faktų ir nuomonės feisbuke yra ne šiaip neryški – jos iš esmės nėra. Ir jau yra žinomi ne mažiau nei du konkretūs atvejai, kai „Facebook“ atmetė mokslininkų klimatologų pareiškimus, kad socialiniame tinkle išplatintas tyrinys buvo dalinai klaidingas ar visiškai klaidingas. Pirmasis kartas buvo 2019 metais, kuomet vienas iš faktų tikrintojų – leidinys „Climate Feedback“ – pažymėjo „Washington Examiner“ vedamąjį straipsnį kaip klaidingą. Po šio pažymėjimo „Facebook“ gavo skundą iš klimato kaitos neigėjų organizacijos „CO2 Coalition“ ir pašalino įspėjimą, kad straipsnio turinys yra melagingas.

Naujesnis atvejis susijęs su dešiniosios pakraipos leidinio „The Daily Wire“ straipsniu apie klimato kaitą. Šis leidinys milžinišką skaitytojų dalį patraukia būtent per „Facebook“. O jų straipsnis klimato kaitos tema buvo pažymėtas kaip „dalinai klaidingas“ – straipsnyje pateiktą informaciją tai ppat vertino „Climate Feedback“.

„Daily Wire“ straipsnio autorius viešai pasiskundė, kad „Facebook“ jį „cenzūruoja“ ir po to įspėjimas apie klaidingą straipsnyje pateikiamą informaciją buvo pašalintas.

Vėliau gauti nevieši vidinio „Facebook“ susirašinėjimo dokumentai parodė, jog „Facebook“ personalas pritarė „dalinai klaidingo“ ženklinimo pridėjimui. Įmonės aukščiausio lygio vadovus pasiekusi susirašinėjimo elektroniniu paštu gija parodė, kad faktų tikrinimo ir komunikacijos grupių atstovai norėjo tokį vertinimą ir palikti, tačiau politikos grupė nurodė, kad „akcininkų“ manymu šis faktų tikrinimo veiksmas buvo atliktas „tendencingai“. Todėl šiuo metu tas straipsnis nėra pažymėtas kaip dalinai klaidingas.

Protarpinis faktų tikrinimas

„Facebook“ faktų tikrinimo sistemą, kurioje pagrindinis darbas yra patikėtas trečiosioms šalims, sugalvojo dar 2016 metais, po to, kai prieš pat JAV prezidento rinkimus kilo kelios dešimtys skandalų dėl vartotojų privatumo ir dezinformacijos. Praėjusiais metais „Facebook“ paviešino savo „rinkimų skaidrumo“ kampaniją, kurios tikslas buvo 2020 metais išvengti tų pačių smegduobių, į kurias socialinis tinklas krito 2016-aisiais.

Ir nors iki JAV prezidento rinkimų dabar jau beliko vos šiek tiek daugiau nei 100 dienų, šios skaidrumo kampanijos sėkmė atrodo labai jau netolygi. Viena iš aiškiai apibrėžtų politizuotų įrašų kategorija yra balsavimo teisės slopinimas: be gailesčio sužymimi visi įrašai, kurie nurodo klaidingą JAV prezidento rinkimų datą (šiemet pagrindinė balsavimo data bus lapkričio 3-oji) ar bet kokie raginimai nebalsuoti, nes žmonių balsas, esą, nieko nereiškia. Taip pat sužymimi visi įrašai, kuriais balsavimo teisė ar balsavimo pasirinkimai yra siejami su rasės, tautybės ar religijos klausimu – pavyzdžiui, raginimai balsuoti ar nebalsuoti už kurį nors kandidatą dėl jo rasės.

Kita vertus, nepaisant šių labai aiškiai apibrėžtų gairių, praėjusią savaitę JAV leidinys „ProPublica“ skelbė, jog socialiniame tinkle galima rasti gausybę dezinformacijos ir apie taip branginamus vertimus – ypač melo apie nuotolinį balsavimą, kurio smarkiai pagausėjo po to, kai dėl nesugebėjimo suvaldyti COVID-19 krizę didelei daliai amerikiečių tai būtų saugesnis būdas išreikšti savo nuomonę.

„Daugelis šių melagysčių nėra suderinami su „Facebook“ standartais, bet nebuvo nei pašalintos, nei pažymėtos kaip klaidingos. O kai kurios iš šių melagysčių – pastebėtas vienas ar du atvejai – rasines mažumas pateikia kaip balsavimo klastojimo veidą“, – rašė „ProPublica“.

„Facebook“ darbuotojai įmonės viduje jau buvo išreiškę nepasitenkinimą dėl to, kad socialinio tinklo vadovai būna labai neryžtingi vertinant JAV prezidento Donaldo Trumpo melą, net tada, kai jis akivaizdžiai pažeidžia „Facebook“ vartojimo taisykles.

Dėl to aiškesnės ir griežtesnės atsakomybės iš „Facebook“ reikalauja ne tik darbuotojai, bet ir JAV senatorių grupė, vadovaujama Elizabeth Warren, kurie praėjusią savaitę pareikalavo „Facebook“ paaiškinti, dėl ko socialinio tinklo požiūris į faktų tikrinimą nėra vienodai griežtas visais atvejais:

„Pažymėtina, kad nuo to laiko, kai 2017 m. balandį „Facebook“ išleido savo tinklaraščio įrašą apie kovą su dezinformacija, dezinformacijos kampanijos socialiniame tinkle tik plėtėsi, kartais – ir su valstybinio finansavimo pagalba. Jeigu „Facebook“ yra iš tiesų pasiryžę kovoti su melagysčių „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose sklaida, ši kompanija savo faktų tikrinimo proceso aprašyme privalo nedelsiant pripažinti, jog klimato kaita yra ne nuomonės klausimas bei užkamšyti spragas, leidžiančias šioje platformoje plisti dezinformacijai apie klimatą“.

Komentarai (2)