Absoliutus pasaulio rekordas: naujoji sistema leidžia duomenis perduoti 178 terabitų per sekundę greičiu – ir geriausia, kad šią technologiją galima lengvai pritaikyti prie esamos infrastruktūros (13)
Pasiektas neįtikėtinas interneto greičio rekordas – 178 terabitai per sekundę (Tb/s). Tokio interneto greičio užtektų visą „Netflix“ turinį parsisiųsti vos per vieną sekundę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujasis rekordas yra beprotiškas. Palyginus su įprastai eiliniams žmonėms prieinamu 10 Gb/s interneto greičiu, čia turime 17 800 kartų didesnį greitį. Net NASA „ESnet“ tinklo sparta siekia „tik“ 400 Gb/s.
Naujasis rekordas taip pat gerokai aplenkė prieš keletą mėnesių Australijos mokslininkų pristatytą naująjį lustą, kuris leido pasiekti 44,2 Tb/s greitį ir beveik 20 proc. pagerino iki šiol Japonijos mokslininkų pasiektą rekordą – 150 Tb/s.
„Nors šiuolaikinės debesijos pagrindu veikiančios duomenų centrų technologijos leidžia pasiekti 35 Tb/s duomenų perdavimo greitį, bet mes dirbame su naujomis technologijomis, kurios efektyviau išnaudoja esamą interneto infrastruktūrą“, - teigia tyrimo vadovė Lidia Galdino.
Bendra JK ir Japonijos inžinierių komanda atkreipė dėmesį į plačiai pasaulyje paplitusi šviesolaidį internetą ir patobulino optinio kabelio savybes.
„Mes išmokome geriau kontroliuoti šviesos impulsus ir išnaudoti optinio pluošto pralaidumą, dėl ko ir pasiekėme pasaulio rekordą – 178 Tb/s greitį“, - tvirtina Lidia Galdino.
Norėdami pasiekti šį rekordą, UCL, „Xtera“ ir KDDI Research“ inžinieriai sukūrė naujas technologijas, leidusias iš optinio kabelio išspausti maksimumą.
Šiuo metu jų pralaidumas siekia iki 4,5 THz, o kai kurios technologijos jau leidžia priartėti prie 9 THz. Tačiau naujoji komandos sistema šį rodiklį pakelia iki 16,8 THz.
Norint gauti šios papildomos „erdvės“, tyrėjai sukūrė „naujus geometrinio formavimo žvaigždynus“ (angl. Geometric Shaping Constelliations). Iš esmės, tai yra signalo derinių modeliai, keičiantys bangų ilgio fazę, ryškumą ir poliarizaciją, dėl ko daugiau informacijos telpa šviesos impulse, o bangos netrukdo viena kitai. Tai buvo pasiekta sujungiant skirtingų stiprintuvų technologijas į hibridinę sistemą.
Geriausia šio pasiekimo žinia yra ta, kad šią technologiją galima panaudoti daugelyje pasaulio vietų ir jau esamuose šviesolaidžio interneto sistemose.
Mokslininkai tvirtina, kad jų technologija yra lengvai pritaikoma prie esamų interneto sistemų. Užuot keitus kilometrų ilgio kabelius, tereikės atnaujinti sistemų stiprintuvus ir viskas. Super greitas internetas bus prieinamas esamais optiniais šviesolaidžio interneto kabeliais.
Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „IEEE Photonics Technology Letters“.