Pavydėtinas verslumas – seniausią pasaulyje viešbutį valdo ta pati šeima jau daugiau nei 1300 metų: kur slypi tokios sėkmės paslaptis (Foto, Video) (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tradicinė Japonijos architektūra
Tradicinės japonų architektūros unikalaus stilio kūrimas prasidėjo VIII amžiuje, vis dėlto, pilnai susiformavo tik Edo laikotarpiu (XVII – XIX a.). Šie stiliai nuo to laiko įkvėpė dizainerius visame pasaulyje ir nesunku suprasti, kodėl. Kai kuriuos pagrindinius šios architektūros atributus galima suskirstyti į keletą pagrindinių elementų.
Pirmiausia, tradicinėje Japonijos architektūroje yra naudojama daug medienos. Esant aukštam drėgmės lygiui, dažniems taifūnams ir daugeliui žemės drebėjimų, medienai, net ir dideliems pastatams, tradiciškai buvo teikiama pirmenybė, o ne kitoms medžiagoms, pavyzdžiui, akmeniui. Paprastai, mediena yra lengvai prieinama, suteikia daugiau vėdinimo ir gali būti patvaresnė tokiomis sąlygomis. Ji taip pat yra lankstesnė, o tai suteikia didesnį saugumą žemės drebėjimų metu.
Derinant šias natūralias medžiagas su paprastai minimalistiniu japonų architektūros stiliumi, susipina gamta ir tvarumas, kurie sukuria raminančią atmosferą.
Atsižvelgiant į tai, stogai yra dar vienas pagrindinis japonų tradicinės architektūros elementas. Jie ne tik paprastai yra kreivi, platūs ir pailgi, todėl malonūs akims, bet ir suprojektuoti taip, kad apsaugotų langus nuo lietaus. Tai leido ištisus metus atidaryti langus, kad būtų galima išvėdinti patalpas, nesvarbu, koks oras, ir neleisti vandeniui patekti į namus.
Persikėlę į tradicinio japoniško namo ar viešbučio vidinę dalį, galite tikėtis pamatyti shōji (judantys ekranai) ir fusuma (stumdomos durys) ir tatamio kilimėlius, naudojamus kaip grindis.
Šie tradiciniai elementai veikia kartu, kad subalansuotai įleistų ar blokuotų šviesą ir sukurtų lanksčią erdvę. Ekranus ir stumdomas duris taip pat galima lengvai perkelti, atsižvelgiant į vietos poreikį, sukuriant platesnius kambarius arba juos atskiriant pagal pageidavimą.
Tradicinėje japonų architektūroje labai gerbiama gamta. Šiuo stiliumi siekiama sukurti pusiausvyrą ir harmoniją tarp žmonių ir jų natūralios aplinkos – tai vis dar pastebima „Nishiyama Onsen Keiunkan“, ir galbūt todėl šie svečių namai išliko labai populiarūs bėgant metams.
Karštosios versmės
Karštosios versmės arba onsen, kyla giliai po Žemės paviršiumi, kur vandenį natūraliai kaitina Žemės vidinė šiluma, kol jis pakyla iki žemės lygio. Paprastai jie randami netoli vulkaninės veiklos rajonų, kurie yra paplitę Japonijoje.
Plačiai priimtas karšto šaltinio apibrėžimas yra šilto vandens šaltinis, kuris tekėdamas iš žemės yra karštesnis nei 36,7 laipsnius pagal Celsijų. Kartais jie gali būti karštesni nei aplinkinių žemės ir oro temperatūrų, o kartais jie vadinami geoterminėmis ar šiluminėmis versmėmis.
Magmos intruzija (įsiveržimas) šalia paviršiaus, sušildo požeminį vandenį. Kai kurios šiluminės versmės šildomos konvekcine cirkuliacija, kai požeminis vanduo prasiskverbia gylyn, pasiekdamas apie 1 km ar didesnį gylį, kur uolienų temperatūra yra aukšta.
Maudynės karštosiose versmėse suteikia naudos sveikatai, o tai paaiškina, kodėl žmonės visame pasaulyje reguliariai eina į karšto mineralinio vandens šaltinius. Japonijoje net gyvūnai mėgaujasi karštosiomis versmėmis. Jigokudani beždžionių parke gyvenančios makakos garsėja maudynėmis ištisus metus netoliese esančiose karštuose šaltiniuose.