Dešimtmečių paieškos baigtos: pagaliau mokslininkai aptiko taip retai natūraliai gamtoje esančius mėlynus pigmentus - sintetinius maisto dažiklius galėsime pakeisti  ()

Ilgos dirbtinių mėlynų maisto dažų natūralios alternatyvos paieškos baigtos, mokslininkams kopūstuose aptikus mėlyną pigmentą, kuriuo maistą galima nuspalvoti mėlynai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mėlyni pigmentai retai pasitaiko gamtinėse žaliavose, tarkime, augaluose ir uolienose, tad didžioji dalis mėlynos spalvos produktų – nuo saldainių, gėrimų, vaistų tablečių iki kosmetikos ir aprangos – gaminami, naudojant sintetinius mėlynus dažus.

Šie sintetiniai dažikliai dažniausiai gaminami iš naftos, kas kelia nerimą dėl jų įtakos aplinkai ir vartojimo maisto gamyboje saugumo.

Mokslininkai natūralių alternatyvų ieškojo ne vieną dešimtmetį. Dabar, Pamela Denish iš Kalifornijos universiteto Davise su kolegomis raudongūžiame kopūste aptiko pigmentą, panašų dirbtinį maisto dažiklį briliantinį mėlynąjį FCF arba E33.

 

Šio natūralaus mėlyno pigmento – antocianino tipo molekulės – raudongūžiuose kopūstuose yra mažai.

Tačiau tyrėjai išsiaiškino, kad būtų galima jo gauti ir daugiau, dominuojančius raudonos spalvos antocianinus specialiai sukurtu fermentu, kuris paverstų juos mėlynu.

Komanda šį naują mėlyną pigmentą panaudojo gaminti mėlynus ledus, riestainių glajų ir cukrines dražė. Šie produktai mėlyną spalvą išlaikė ir po 30 dienų įprastomis sąlygomis.

Prieš natūralų mėlyną dažiklį naudojant maistui, turės būti atlikti saugumo bandymai, bet vienas iš tyrimo autorių, Kumi Yoshida iš Nagoya universiteto Japonijoje, sako, kad vargu ar dažiklis turės neigiamą poveikį sveikatai. „Raudongūžių kopūsto antocianino istorija mūsų dietose yra labai, labai ilga,” pastebi ji.

Mėlyna spalva gamtoje yra tokia reta, nes tam, kad paviršius sugertų tinkamo ilgio šviesos bangas, būtina sudėtinga molekulinė struktūra, sako Rebecca Robbins iš Mars Wrigley Global Innovation centro JAV, kuri irgi dalyvavo tyrime. „Tam reikia, kad molekulės turėtų gan nemažai konkrečių savybių,” sako ji.

Pamela Denish, University of California, Davis
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda: Science Advances, DOI: 10.1126/sciadv.abe7871

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(14)
(0)
(14)

Komentarai ()

Susijusios žymos: