Legendinis, galingiausias ir sunkiausias pasaulyje Antrojo pasaulinio karo Japonijos laivas „Yamato“ – 3000 t masės ginklai svėrė daugiau nei visi JAV linijiniai laivai kartu paėmus (Foto, Video)  ()

Jei žaidėte itin populiarų strateginį žaidimą „World of Warships“, išbandėte daugybę skirtingų laivų, iš kurių patys galingiausi yra X klasės linijiniai laivai. Įdomu tai, kad visi žaidime esantys laivai sukurti pagal tikrus istorinius analogus, o vienas iš pačių galingiausių ir įspūdingiausių laivų - Japonijos monstras „Yamato“. Bet ar žinote, kokia jo tikroji istorija?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žaidime „World of Warships“ susidūrę su vienu galingiausiu karo laivų „Yamato“ tenka gerokai pasukti galvą, kaip išnešti kailį sveikam. Jo ugnies galia tiesiog įspūdinga, o ir šarvai ne ką mažiau atsparūs antpuoliams. Ir tai iš tikro atitinka istorinius faktus.

„War of Warships“ žaidime jį įveikti yra labai sunku, tačiau ar žinote, kokia buvo jo tikroji silpnybė ir kaip tikrovėje, II Pasaulinio karo metais jį nugalėjo JAV karinis laivynas? Tuo laiku nei vienas JAV karo laivas nei iš tolo neprilygo kovinei „Yamato“ galiai, tačiau pergalė buvo pasiekta pakankamai lengvai ir su itin mažais nuostoliais. Jei su šiuo laivu žaisite „War of Warships“ žaidime, nedarykite tokių klaidų, kurias padarė Japonijos kariuomenė. 

Įspūdinga „Yamato“ istorija

Prieš Antrąjį pasaulinį karą, žinodamas, kad negali konkuruoti su JAV karinio jūrų laivyno dydžiu, Imperatoriškasis Japonijos laivynas pradėjo statyti du didžiausius pagal svorį karo laivus, kada nors matytus kare – „Musashi“ ir jo dvynį „Yamato“.

Šių dviejų milžiniškų karo laivų ištakos siejamos su 1933 m. Japonijos pasitraukimu iš Tautų Sąjungos. Tai padariusi Japonija galėjo nepaisyti taisyklių, nustatytų 1922 m. Vašingtono jūrų sutartyje ir 1930 m. Londono jūrų laivybos sutartyje, kuriomis buvo siekiama apriboti karinių laivų dydį, taip pat teisę juos statyti.

 

Beveik iš karto po Japonijos pasitraukimo, komanda, dirbanti Japonijos karinio jūrų laivyno techniniame departamente, vadovaujama inžinieriaus Keiji Fukuda, pradėjo braižyti didesnių ir galingesnių laivų, kokių pasaulis dar nematė, planus.

„Musashi“ ir „Yamato“ pradėti statyti 1937 m., į karinį jūrų laivyną įtraukti atitinkamai 1942 m. rugpjūtį ir 1941 metų gruodį.

Iš pradžių buvo suplanuota pastatyti penkis tokius laivus, tačiau galiausiai buvo baigti tik du, o trečiasis buvo pertvarkytas į lėktuvnešį įpusėjus statyboms.

Du užbaigti laivai, „Musashi“ ir „Yamato“, visiškai įrengti galėjo gabenti maždaug 72 800 tonų. Pavyzdžiui, maždaug tuo pačiu metu sukurti JAV „Ajovos“ klasės karo laivai, nors ir panašaus ilgio, svėrė apie 40% mažiau.

Šie laivai pasižymėjo devyniais didžiausiais ginklais, kada nors sumontuotais karo laive – 460 mm kalibro patrankomis, kiekviena sveriančiomis stulbinančius 3000 tonų, o visi devyni pabūklai svėrė maždaug tiek pat, kiek Jungtinių Valstijų „Vajomingo“, „Niujorko“ ir „Nevados“ klasės karo laivai.

 

Šie ginklai sugebėjo iššauti iki 1450 kg sveriančius sviedinius. Nors gali atrodyti, kad šūvio nuotolis šaudant tokius masyvius šaudmenis turėjo būti menkas, iš tikrųjų šie ginklai galėjo pataikyti į taikinį, esantį net už 40 km. Šaudymo sparta buvo maždaug po šovinį kas 40 sekundžių.

Vieno iš šių ginklų sukelta smūginė banga buvo tokia galinga, kad galėjo nuplėštų žmogaus odą, jei jis stovėtų 15 metrų atstumu nuo jos be tinkamos apsaugos. Dėl šios smūginės bangos netoliese esantys priešlėktuviniai ginklai turėjo būti specialiai šarvuoti.

Laivo gynybai nuo lėktuvų atakų, buvo sumontuoti net 150 vienetų 25 mm priešlėktuvinių pabūklų. Be anksčiau minėtų masyvių 460 mm pabūklų, laivuose taip pat buvo 6 vienetai 155 mm ir 24 vienetai 127 mm pabūklai.

Be to, 460 mm patrankomis buvo galima šaudyti vadinamaisiais „avilio šratais“. Šie šoviniai buvo užpildyti beveik tūkstančiu padegamųjų vamzdelių ir šimtais plieno šukių. Šovinyje taip pat buvo įmontuotas sprogmuo, dėl kurio korpusas sprogdavo, o užsidegę uždegimo vamzdžiai sukurdavo liepsnos ir išlydyto plieno sieną, skirtą visiškai sunaikinti priešo orlaivius.

 

Milžiniško laivo išoriniame apvalkale buvo maždaug 40 cm storio apsauginis šarvų sluoksnis.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(94)
(7)
(87)

Komentarai ()