Birželio 3 dieną Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos surengtoje virtualioje diskusijoje, Oksfordo universiteto ir MRU tarptautinės teisės mokslininkai pateikė teisinį vertinimą dėl Baltarusijos veiksmų priverstinai nutupdant „Ryanair“ keleivinį orlaivį Minske tariamai gavus pranešimą dėl orlaivyje esančio sprogmens. Oksfordo universiteto mokslininkai buvo vieni pirmųjų pateikę išsamų teisinį šio incidento vertinimą tarptautinės teisės požiūriu.

Dviejų šalių mokslininkai diskutavo dėl galimų civilinės aviacijos saugumo, baudžiamosios teisės ir kitų tarptautinės teisės pažeidimų, valstybės atsakomybės klausimą, taip pat nagrinėjo tarptautinio bylinėjimosi galimybes.  

Teisės ekspertai sutaria, yra daug prielaidų teigti, kad atsižvelgiant į šiuo metu žinomas aplinkybes, 2021 m. gegužės 23 d. įvykęs incidentas yra civilinės aviacijos teisės pažeidimas, kadangi  Konvencija dėl tarptautinės civilinės aviacijos (Čikagos konvencija), reglamentuojanti priverstinį orlaivio nutupdymą, draudžia naudoti civilinę aviaciją su Konvencija nesuderinamais tikslais.

Oksfordo universiteto teisės docento Mileso Jacksono teigimu, vieno asmens, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, nesiejamą su aviacijos saugumu, buvimas orlaivyje, skrendančiame per suinteresuotos valstybės teritoriją, nėra pagrindas priverstinai nutupdyti orlaivį, nes, esant tokiam precedentui, galėtų būti nutupdoma daugybė orlaivių kiekvieną dieną. „Baltarusija, norėdama remtis kitu pagrindu, t. y. sprogmens buvimu, turi įrodyti, kad pranešimas apie sprogmenį tikrai buvo“, - pabrėžia Milesas Jacksonas. 

Oksfordo universiteto mokslininkas Antonio Tzanakopoulos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad esminis klausimas šiuo metu – kam tenka atsakomybė už šį incidentą: „Atsakomybė pirmiausia tenka priverstinį orlaivio nutupdymą organizavusiems valstybės organams. Kitas klausimas – kas gali tos atsakomybės pareikalauti?“, - pabrėžia A. Tzanakopoulos. Mokslininko teigimu, bet kuri valstybė, Čikagos konvencijos dalyvė, gali erga omnes įsipareigojimų pagrindu reikalauti Baltarusijos atsakomybės už lėktuvo priverstinį nutupdymą Baltarusijoje. „Kadangi aviacijos konvencijos ratifikuotos labai plačiai, iš principo tai gali daryti visos Čikagos konvencijos šalys narės, taip pat orlaivio registracijos šalis (Lenkija), kelionės tikslo šalis (Lietuva), Graikija, kaip kelionės pradžios šalis, bei visos valstybės, kurių piliečiai skrido lėktuvu, savo piliečių diplomatinės gynybos pagrindu“, - sako Oksfordo universiteto mokslininkas.

Mokslininkai taip pat aptarė galimybes kelti tarptautinius ieškinius prieš Baltarusiją dėl galimai neteisėtų veiksmų. MRU profesorės Reginos Valutytės teigimu, atitinkamai tarp valstybių kylantys ginčai dėl galimo Čikagos konvencijos pažeidimo gali būti sprendžiami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryboje, o jos priimti sprendimai gali būti skundžiami Tarptautiniam Teisingumo teismui Hagoje, taigi kelias į tarptautinį teismą yra netiesioginis.

Taip pat diskutuotas asmenų, galimai įvykdžiusių šią veiką (ją organizavusių, įgyvendinusių) atsakomybės klausimas: kokios valstybės turi teisę šią atsakomybę realizuoti, kokie pagrindai pasirinkti nacionaliniams tyrimams, koks šių tyrimų santykis su nacionaliniais teisės šaltiniais. MRU profesorius Justinas Žilinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos generalinei prokuratūrai greičiausiai reiks perkvalifikuoti (patikslinti) pasirinktas tyrimo kryptis: „Panašu, kad pirminės kvalifikacijos – priverstinis asmenų dingimas bei orlaivio užgrobimas, kaip jis reglamentuotas Lietuvos baudžiamajame kodekse - ne visai atitinka situaciją, kuri aiškėja, gaunant papildomus duomenis ir gilinantis į incidentą“, - pastebi J. Žilinskas. Profesorius pasidžiaugė, kad tyrimą yra pradėjusi ir Lenkija, kuri šioje situacijoje turi pirminę jurisdikciją pagal Monrealio konvenciją dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą.

Diskusijoje aptartas ir priverstinio nutupdymo metu įvykdytas Baltarusijos opozicijos atstovų sulaikymas bei elgesys su jais, ir, kad tai gali būti vertinama kaip vienas iš nusikaltimų žmoniškumui epizodas, kuriuos prieš savo politinius oponentus vykdo A. Lukašenkos režimas.

Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pirmininko, MRU profesoriaus Dainiaus Žalimo, šis incidentas apnuogino daug teisės spragų, kurias tarptautinė bendruomenė turėtų spręsti, siekdama panašių incidentų prevencijos: „Šis įvykis yra pavojingas precedentas, todėl atsakingi subjektai turi neišvengti atsakomybės siekiant tarptautinės civilinės aviacijos saugumo ateityje, nes to nepadarius, panašių incidentų gali daugėti“, - pabrėžė Dainius Žalimas. 

Visą diskusiją transliaciją galima žiūrėti:

Komentarai ()