„Starlink“ Lietuvoje – brangus produktas nekeliantis baimių konkurentams: mokslininkas įžvelgia kitą Musko planą  (9)

JAV verslininko Elono Musko bendrovei „SpaceX“ Lietuvoje įsteigus palydovinio interneto ryšio padalinį „Starlink“ imta spėlioti, kokie iš tikrųjų šio technologijų magnato planai. Jau dabar aišku, kad E. Musko sukurta paslauga savo kaina sunkiai konkuruos su vietos mobiliojo interneto tiekėjais. „Starlink“ ryšys skirtas toms vietoms, kuriose nėra išplėtoti interneto ryšių tinklai, o Lietuvos padengimas mobilaus ryšio tinklu siekia beveik 99 proc. Spėjama, kad žingsnis į Lietuvą gali tapti plėtos į Rytų rinkas dalimi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

E. Musko interneto kainos ženkliai lenkia lietuviškas

Bendrovės „SpaceX“ padalinio „Starlink Lithuania“ įsteigimas Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio žada revoliucinės interneto ryšio technologijos atėjimą į mūsų šalį.

„Starlink“ siūlo paslaugą, palydovinį interneto ryšį, kuriuo galima naudotis net ir pačiose atokiausiose vietovėse. Svarbu, kad viršuje, maždaug 500 kilometrų aukštyje „kabėtų“ E. Musko kompanijos ryšių palydovas, kurių ketinama paleisti keliolika tūkstančių taip sukuriant spiečių.

Palydovinis interneto ryšys toli gražu nėra nauja technologija, tačiau „SpaceX“ ją pasiryžo išplėsti ir paversti prieinama masiniam naudojimui, kad interneto ryšį turėtų ir atokiausių planetos kampelių gyventojai.

Pati „Starlink“ paslauga nėra pigi. 499 JAV dolerius kainuoja antžeminė įranga – speciali palydovinė antena, maršrutizatorius su maitinimo bloku. Dar 99 JAV dolerius tektų mokėti kas mėnesį, bet sunaudotų duomenų kiekis nebūtų ribojamas.

Kokios šios paslaugos perspektyvos Lietuvoje, kur itin išplėtoti mobilaus ryšio tinklai, o čia veikiančių operatorių taikomos kainos – ženkliai mažesnės?

Aukščiausios mobiliojo interneto kainos yra „Telia“ tinkle ir standartinio, namams skirto neriboto mobilaus interneto paslaugos planas kainuoja 19,9 euro per mėnesį. „Bitė“ neriboto interneto paslaugą siūlo už 18,90 euro, „Tele2“ – už 17,90 euro mėnesinį mokestį. Visi trys ryšio operatoriai dar mažesnius įkainius taiko verslo klientams.

Naudotis palydoviniu internetu Lietuvoje tiesiog nėra poreikio

„Pirmiausia džiaugiamės, kad Lietuva pritraukė tokį svarbų tarptautinį investuotoją. Akivaizdu, kad mūsų kompetencijos, kvalifikuota darbo jėga šalyje pajėgi telkti tokius pasaulinio lygio investicijų projektus. Tai yra gera žinia Lietuvai, šalies darbo rinkai ir ekonomikai apskritai“, – komentuodamas „SpaceX“ padalinio įkūrimą portalui „Delfi“ sakė bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

 

Vertindamas palydovinio interneto perspektyvas, A. Stasiulaitis akcentavo, kad ši technologija nėra skirta tokioms rinkoms, kaip Lietuva, kur ryšio infrastruktūra puikiai išvystyta.

„Palydovinis internetas pirmiausia skirtas toms vietovėms, kur internetas tradicinėmis technologijomis yra arba labai brangi paslauga, pavyzdžiui, JAV, arba jo prieinamumas bei kokybė yra maža. Taip pat toks interneto ryšys gali būti gera alternatyva ypač nutolusiose, kalnuotose teritorijose“, – svarstė bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas.

Jis akcentavo, kad „Telia“ mobilusis internetas, naujausiais duomenimis, yra 11-tas pasaulyje pagal kokybę ir greitį, ir jis dengia apie 99 proc. Lietuvos teritorijos. Pagal šių metų tinklo greičio matavimus, atliekamus RRT, vidutinis 4G interneto greitis „Telia“ tinkle yra 93 Mb/s.

„Todėl palydovinio interneto ryšys labiau tinkamas kaip alternatyva, bet ne masiniam vartojimui skirta paslauga, bent jau mūsų rinkoje“, – reziumavo bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas A. Stasiulaitis.

Technologijos panaudojimą regi laivuose bei lėktuvuose

Panašios pozicijos laikėsi ir bendrovės „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan. Jis minėjo, kad JAV sukurta „Starlink“ palydovinio ryšio technologija yra iš esmės pritaikoma visame pasaulyje ir aktuali itin nutolusioms vietovėms, kur iki šiol nebuvo įmanoma tiekti interneto ryšio. Arba tose vietose, kur ryšio kokybę sunku užtikrinti dėl neišvystytos interneto tiekėjų infrastruktūros.

„Starlink“ paslaugų įrangos komplektas kainuoja beveik 600 JAV dolerių, o pati paslauga – 100 JAV dolerių per mėnesį. Tai – nišinis ir brangus produktas, todėl nėra tikslinga jį tiesiogiai lyginti su mobilaus interneto paslauga, kokią teikiame Lietuvoje“, – į klausimą ar naujo paslaugos teikėjo atėjimas kaip nors įtakos „Tele2“ kainodarą sakė bendrovės atstovas V. Kovzan.

 

Jis minėjo, kad bendra „Tele2 Laisvo interneto“ (su modemu) bei „Tele2“ mobilaus interneto (telefone) skvarba šiuo metu dengia daugiau kaip 99 proc. Lietuvos teritorijos. RRT duomenimis, „Tele2“ ryšys pirmauja pagal stipraus ir vidutinio signalo padengimą ir yra plačiausiai Lietuvą padengiantis 4G tinklas. O naudojant papildomą ryšio įrangą padengimą galima išplėsti ir iki šimto procentų.

„Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims V. Kovzan atkreipė dėmesį, kad naujo žaidėjo atėjimas į Lietuvos telekomunikacijų rinką galutiniam vartotojui bus tik naudingas. Vertindamas palydovinio interneto panaudojimo galimybes jis minėjo laivus, automobilius bei lėktuvus.

„Kuo daugiau ir kuo įvairesnių pasirinkimų bus – tuo geriau vartotojui. Labai gerai, kad į Lietuvą atkeliauja naujos technologijos. Įdomu bus pamatyti, kaip tai veiks praktiškai. Tikime, kad tai gali turėti naudos plėtojantis IoT (daiktų internetui), taip pat gali būti pritaikoma automobiliuose, mašinose, laivuose ar lėktuvuose“, – svartė V. Kovzan.

Palydovinį interneto ryšį gali sutrikdyti klimato šėlsmas

Tai, kad E. Musko bendrovės sukurta ryšio technologija didesnės įtakos šalies telekomunikacijų rinkai neturės, galvoja ir bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas. Jo vertinimu, mūsų šalis – viena lyderių pasaulyje tiek pagal mobiliojo, tiek pagal fiksuoto interneto skvarbą bei išsivystymą.

„Mūsų šalies reljefas – gana plokščias, santykinai tolygiai apgyvendintos teritorijos, o tai leidžia efektyviai išnaudoti judriojo (4G/5G) ir fiksuoto interneto ryšio technologijas visoje šalies teritorijoje.

Pagal anksčiau atliktas studijas (VĮ „Plačiajuostis“), Lietuvoje yra keli vos procentai prastai internetu padengtų teritorijų, kuriose sudėtinga užtikrinti ryšį. Tai daugiau išskirtinės vietovės, pavyzdžiui, nacionaliniai parkai, kur bet kokia statyba, taip pat ir infrastruktūros plėtra – ribojama ar visai draudžiama, ar tose teritorijose nėra vartotojų, arba jų ten ypač mažai, ir statyti brangią ryšių infrastruktūrą nėra komercinio poreikio”, – sakė G. Butėnas.

 

Jis konstatavo, kad praktiškai visų Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių padengiamumas 4G ryšiu yra labai panašus, tai yra vienodai geras.

„Bitės“ atstovas atkreipė dėmesį į palydovinio interneto technologijos ypatumus, kad duomenų perdavimui naudojami radijo dažniai yra jautrūs oro sąlygų pokyčiams. Esant stipriam lietui ar snygiui interneto sparta turėtų smarkiai kristi, o esant giedram orui – sparta prilygtų deklaruojamai.

„Vis tik vargu ar turint minty Lietuvos klimato ypatybes, kas nors galėtų sau leisti, pavyzdžiui, tris savaites nedirbti, nes iš Rytų atėjusi ekstremalių orų banga tam darbui internetu trukdytų“, – svarstė G. Butėnas.

Klausimų kelia ir tai, kaip „Starlink“ ryšio tiekėjai elgsis susidūrę su ryšių technikos gedimais, kokią įtaką tai turės galutiniams vartotojams.

„Šiandien dar sunku vertinti, kokia bus „Starlink“ ryšio kokybė Lietuvoje ir kaip bendrovė spręs gedimų šalinimo problemas. Turime atminti, jog bet kokiu atveju pakeisti palydovą, tai ne tas pats, kas pakeisti bazinės stoties siųstuvą ar modemą, o negendančios technikos paprasčiausiai nėra. Juolab technika genda, kai ji veikia ekstremalesnėmis sąlygomis – atviroje orbitoje, didžiuliame aukštyje“, – svarstė „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius G. Butėnas.

Į Lietuvos institucijas „Starlink“ kreipėsi dar kovo mėnesį

Bendrovė „Starlink Lithuania“ Vilniuje buvo registruota birželio 2 dieną, tačiau turimi duomenys liudija, kad pirmieji žingsniai žengiant į Lietuvos rinką daryti kur kas anksčiau.

 

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė spaudai Rasa Karalienė portalui „Delfi“ patvirtino, kad prašymo naudoti dažnius viešojo palydovinio ryšio tinklo paslaugų teikimui sulaukta šių metų kovo mėnesį. Prašymą pateikė 2020 metų rugsėjį Airijoje registruota bendrovė „Starlink Internet Limited Services“.

Pasak RRT atstovės R. Karalienės, palydovines paslaugas „SpaceX“ planuoja teikti 10-14,5 GHz Ku-Band dažnių juostoje.

„Signalų priėmimui iš palydovų 10,7-12,7 GHz ir signalų siuntimui į palydovus 14,0-14,25 GHz dažnių juostose paslaugas galima teikti be atskiro leidimo visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau paslaugoms nuo 14,25 iki 14,5 GHz dažnių juostoje reikalingas RRT leidimas“, – minėjo R. Karalienė.

Šiuo atveju, kai reikalingas leidimas, RRT pagal pateiktus duomenis registruoja palydovinį tinklą ir koordinuoja tokių dažnių naudojimą su užsienio valstybėmis. R. Karalienės teigimu, koordinavimo procesas užtrunka įvairiai – nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

„RRT užregistravo palydovinį tinklą ir išsiuntė koordinuoti reikalingus dažnius Rusijos ryšių administracijai. Atsakymo kol kas dar negavome, tačiau, kaip minėta anksčiau, šie procesai kartais užtrunka. Su kitomis kaimyninėmis valstybėmis (Latvija, Lenkija) koordinuoti šių dažnių nereikėjo, o iš Baltarusijos ryšių administracijos esame gavę sutikimą naudoti dažnius visoms palydovinėms sistemoms (ne tik SpaceX)“, – portalui „Delfi“ sakė RRT atstovė R. Karalienė.

KTU mokslininkas mato kitus JAV kompanijos planus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir inžinerijos fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas prognozavo, kad Lietuvoje įsikūrus „SpaceX“ padaliniui paslaugos bus teikiamos orientuojantis ne į vietos gyventojų, galutinių vartotojų rinką, o žvelgiant kur kas plačiau.

 

„Iki galo neįsivaizduoju, iki šiol sau neturiu atsakymo, kaip jie ketina dirbti. Nes Lietuva garsėja greitu internetu, mes tikrai negalime skųsti, kad jo mums trūksta, ar prie jo neprieiname. Matomai, yra kiti elementai, kurie iki galo dar nėra atskleisti. Tai gali būti ir gynybos technologijų reikalai.

Nes išjungti mūsų turimą internetą – labai nesudėtinga. Todėl turėti dar vieną, nepriklausomą kanalą, labai svarbu. Būtent ši technologija leidžia pakankamai nebrangiai ir greitai atkurti komunikaciją, nes šiuo metu paleisti palydovų spiečių į orbitą nėra sudėtinga“, – svarstė KTU mokslininkas bei akcentavo, jog galimybė turėti rezervinio ryšio kanalą svarbi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms su nedraugišku kaimynu sienas turinčioms šalims.

A. Vilkauskas spėjo, kad Lietuvą žengusi ir savo padalinį įkūrusi„SpaceX“ bendrovė ko gero savo paslaugas planuoja teikti Ukrainoje, o mūsų šalį pasirinko kaip saugų, europietišką placdarmą, kur vyrauja aukšta darbo kultūra, yra supratimas apie technologijas. Ne paskutinėje vietoje renkantis Lietuvą galėjo būti ir lietuvių pasiekimai kosmoso ir aeronautikos srityje, o taip pat ir faktas, kad čia sėkmingai veikia su JAV gynybos pramone bei valdžios institucijomis dirbančios bendrovės.

KTU dekanas minėjo, kad atsiras unikali galimybė tobulėti vietos mokslininkams, dirbti su naujausiomis kosmoso technologijomis.

„Nepamirškime, kad mes neseniai tapome Europos kosmoso agentūros asocijuotais nariais. Projektų, skirtų kosmoso technologijų vystymui bus pakankamai daug. Taip atsiranda galimybė prie jų prieiti, taip pat parduoti ir savo technologijas. Šioje srityje per 10 metų atliktas labai didelis šuolis. Nuo visiškų naujokų pasiekėme tokį lygį, kai erdvėje sukasi mūsų palydovai, kuriame technologijas, o mūsų akademinės bendruomenės ir jaunų specialistų potencialas yra pasaulinio lygmens. Jie dirba, daro ir padaro“, – svarstė KTU Mechanikos ir inžinerijos fakulteto dekanas A. Vilkauskas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Nerijus Povilaitis
(15)
(7)
(8)

Komentarai (9)