Vokiškosios „kamikadzės“ – Leonido savižudžių eskadrilė: paskutinis į neviltį patekusios Vokietijos bandymas sustabdyti puolančią Raudonąją armiją (Foto, Video)  ()

Kaip ir japonai Ramiajame vandenyne, vokiečiai Europoje turėjo savo pilotų savižudžių padalinį. Paskutinė Trečiojo Reicho viltis, kaip ir japonų, taip pat nepakeitė karo eigos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visi yra girdėję apie japonų savižudžių pilotus – kamikadzes, kurie savo lėktuvus nukreipdavo į JAV karo laivus.

Tačiau tik nedaugelis žino, kad jie nebuvo vieninteliai Antrojo pasaulinio karo pilotai, sąmoningai dalyvavę savižudybės misijose. Trečiasis Reichas turėjo panašų fanatikų vienetą, sukurtą taikytis į sovietų karius.

Leonido eskadrilė

„Aš savo noru tarnauju savižudžių būryje, kaip valdomos bombos pilotas. Puikiai žinau, kad dalyvavimas šiame veiksme baigsis mano mirtimi“, - taip teigdavo savanoriai atėję į 5–ąją „Luftwaffe“ bombonešių eskadrilės ešeloną, kurio užduotis buvo sustabdyti Sąjungininkų puolimą savo gyvybės kaina. Per visą karo laikotarpį užsiregistravo daugiau nei 70 savanorių.

Įdomu tai, kad idėja sukurti pilotų savižudžių padalinį kilo vokiečiams dar prieš japonus. 1944 m. vasario mėn. jį pasiūlė aukščiausiasis diversantas Otto Skorzeny ir „Luftwaffe“ pareigūnas Heio Herrmannas, idėją palaikė SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris ir lakūnė-bandytoja Hanna Reitsch. Būtent ji įtikino Hitlerį duoti nurodymą pradėti „Selbstopferio“ (savęs aukojimo) projektą.

 

Neoficialiai 5-asis ešelonas buvo vadinamas „Leonido eskadrile“ – Spartos karaliaus garbei, kuris, pasak legendos, 480 m. pr. m. kartu su 6000 graikų karių kovojo ir didvyriškai žuvo per mūšį  prieš 200 000 persų kariuomenę. To pačio narsaus pasiaukojimo buvo tikimasi iš vokiečių lakūnų.

Mirtingiausio ginklo paieška

Pirmasis žingsnis buvo nuspręsti, kurį orlaivį naudoti naikinti priešo įrangai ir infrastruktūrai. Hanna Reitsch primygtinai reikalavo eksperimentinius „Messerschmitt Me-328“ naikintuvus paversti savižudžių lėktuvais, tačiau jie nesėkmingai pasirodė bandymuose.

 

Idėja panaudoti „Fiziler Fi 103R Reichenberg“ valdomą raketos „V-1“ versiją taip pat nepavyko. Orlaivis rodė prastas skrydžio charakteristikas, buvo sunkiai kontroliuojamas ir nuolat krypstantis į vieną pusę.

Tęsinys kitame puslapyje:




Ne visi „Luftwaffe“ nariai pasidalino Hannah Reitsch entuziazmu pasiaukoti. Bombonešių 200-osios eskadrilės, į kurią pateko Leonido dalinys, vadas Werneris Baumbachas priešinosi orlaivių ir žmonių gyvybių švaistymui.

Jis pirmenybę teikė sudėtinei bombonešių sistemai „Mistel“ (amalas), dar žinomai kaip „Vati und Sohn“ („Tėtis ir sūnus“).

Ant sprogmenimis prikrauto bombonešio „Ju-88“, esančio be įgulos, buvo pritvirtintas lengvas naikintuvas, kurio pilotas valdė visą sistemą. Pasiekęs tikslą, pilotas atjungdavo bombonešį, kuris nukrisdavo ant priešo, o naikintuvas grįždavo į bazę.

 

Tačiau lėtai judantis „Mistel“ buvo lengvas Sąjungininkų naikintuvų grobis ir buvo taupiai naudojamas Vakarų ir Rytų frontuose. Jis taip pat nebuvo plačiai naudojamas 5-ajame ešelone.

Mūšyje

Dėl nenutrūkstamų „Luftwaffe“ vadų ginčų ir nesugebėjimo susitarti dėl efektyviausio ginklo, Leonido eskadrilė netapo siaubinga kovos jėga.

Jos pilotai pradėjo savižudžių misijas tik karo pabaigoje, kai Raudonoji armija jau artėjo prie Berlyno.

Misijose buvo panaudoti visi „Luftwaffe“ turimi lėktuvai – daugiausia naikintuvai „Messerschmitt Bf-109“ ir „Focke-Wulf Fw-190“, prikrautus sprogmenimis ir pusiau tuščiomis degalų talpyklomis, kurių užteko skrydžiui į vieną pusę.

 

Vokiečių „kamikadzių“ taikiniai buvo tiltai per Oderio upę, pastatyti sovietų karių. Remiantis nacių propaganda, 35 savižudžiai pilotai per išpuolius sugebėjo sunaikinti 17 tiltų ir perėjų. Iš tikrųjų buvo sunaikintas tik geležinkelio tiltas Lenkijos mieste Kostrzyn.

Nepaisant to, kad Raudonosios armijos daliniuose savižudžių būrys sukėlė tam tikrą susirūpinimą, Leonido eskadrilė nesugebėjo padaryti nieko rimto.

Kai 1945 m. balandžio 21 d. sovietų kariai pasiekė į Jüterbog miestelį, kuriame buvo savižudžių bazė, visi skrydžiai buvo sustabdyti, personalas evakuotas ir padalinys faktiškai nustojo egzistuoti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(15)
(1)
(14)

Komentarai ()