Kas buvo pirmasis pasaulyje žmogus, žuvęs lėktuvo katastrofoje – išgelbėti gyvybę galėjo vos viena elementari detalė (Foto, Video) ()
1903 m. gruodžio 14 d. broliai Wrightai pirmą kartą bandė skristi orlaiviu „Wright Flyer“. Lėktuvas „skrido“ tik kelias sekundes, kai Wilburas per staigiai pasuko ore buvusį lėktuvą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po trijų dienų, suremontavęs kiek apgadintą lėktuvą, Orvilis pasiekė šiek tiek sėkmingesnį skrydį, nors ir jis neįvertino elerono jautrumo. Tačiau prieš „nusileidimą“ jis sugebėjo skristi lėktuvu maždaug 12 sekundžių ir įveikti maždaug 36 m atstumą.
Po nedidelio remonto jiedu paeiliui atliko ilgiausią dienos skrydį, trukusį 59 sekundes ir įveikusį 260 m. Deja, po šio skrydžio „Flyer“ daugiau nebeskraidė.
Kol jiedu nespėjo pataisyti orlaivio tolesniems skrydžiams, pakilo vėjo gūsis ir nuvertė lėktuvą, kuris buvo nepataisomai sugadintas (nors po daugelio metų jis buvo suremontuotas ir demonstruojamas muziejuose).
Dėl to, ar tai buvo tikrieji pirmieji pilotuojami skrydžiai orlaiviu, sunkesniu už orą, galima diskutuoti. Daugelis žmonių prieš tai sukūrė sėkmingus sklandytuvus (įskaitant brolius Wrightus), kai kurie sukūrė sėkmingus motorinius orlaivius (nors ir nebuvo pilotuojami), o kai kurie kiti turėjo pakankamai patikimų istorijų, teigiančių, kad jie sukūrė ir skraidė pilotuojamais orlaiviais prieš brolius Wrightus.
Nesvarbu, ar jie buvo pirmieji, ar ne, brolių Wrightų orlaivis iš daugelio kitų to meto lėktuvų išsiskyrė tuo, kad jis buvo ne tik varomas vidaus degimo varikliu ir galintis skraidinti žmogų, bet ir buvo visiškai valdomas, o trijų ašių sistema, kurią jie sukūrė šiam tikslui pasiekti, labai panaši į tai, kaip šiandien valdomi lėktuvai.
Kalbant apie „Flyer II“, jis buvo daugiau ar mažiau toks pat kaip „Flyer I“, išskyrus tai, kad jis buvo aprūpintas galingesniu varikliu ir pagamintas iš kitos rūšies medienos. Jis skrido 105 kartus, o broliai sugebėjo pasiekti penkių minučių skrydžio laiką, dažnai demonstruodami savo novatorišką valdymo sistemą. Su „Flyer III“ jiems sekėsi dar geriau, įskaitant vieną skrydį, kai Wilburas 1905 m. spalio 5 d. skrido ratu 39 minutes iš eilės, iš viso 38 kilometrus.
1908 m., praėjus penkeriems metams po to, kai jie skrido legendiniu „Flyer I“, broliai Wrightai keliavo po visą JAV ir Europą, demonstruodami savo naują skraidančią mašiną „Model A“, į lėktuvo demonstracijas pasiimdami įvairius žmones.
Viskas klostėsi gerai – iki tų metų rugsėjo, kai Orvilas Wrightas demonstravo savo orlaivį Fort Myers mieste, Virdžinijoje. Tuo metu JAV armija buvo suinteresuota įsigyti lėktuvų iš brolių Wrightų. Jaunesniojo brolio Wrighto užduotis buvo parodyti, koks saugus ir praktiškas yra jų lėktuvas.
1908 m. rugsėjo 10 d. į skrydį jis pasiėmė leitenantą Franką D. Lahmą. Po dviejų dienų Orville'as 9 minutes skraidino majorą George'ą O. Squier. Pirmieji du skrydžiai vyko sklandžiai, bet trečiasis buvo lemiamas.
Tęsinys kitame puslapyje:
1908 m. rugsėjo 17 d. Orville'as Wrightas į kitą demonstraciją pasiėmė 26 metų leitenantą Thomasą Selfridge'ą. Skrydžio liudininkais buvo apie 2000 žmonių. Lėktuvui kylant Selfridge'as pamojavo miniai.
Wrightas 45 metrų aukštyje sėkmingai apskrido kelis ratus virš paradinės aikštės, kai netikėtai įvyko nelaimė.
Įpusėjus penktajam ratui, sugedo dešinysis oro sraigtas, todėl lėktuvas prarado trauką. Tai sukėlė vibraciją, dėl kurios skilęs sraigtas atsitrenkė į galinį vertikalųjį vairą laikančią vielą. Viela išplėšė savo tvirtinimą ir sudaužė sraigtą; vairas pasisuko į horizontalią padėtį ir „Flyer Model A“ nosis nėrė žemyn. Wrightas išjungė variklį ir sugebėjo nusklęsti maždaug iki 23 m aukščio, tačiau lėktuvas nosimi rėžėsi į žemę.
Abu vyrai buvo išmesti į priekį, o Selfridžas galva atsitrenkė į vieną iš medinių rėmo statramsčių – jam lūžo kaukolės pagrindas. Jam buvo atlikta neurochirurginė operacija, tačiau po 3 valandų neatgavęs sąmonės mirė. Wrightas patyrė sunkius sužalojimus, įskaitant sulaužytą kairį šlaunikaulį, kelis šonkaulius ir pažeistą klubą, ir buvo hospitalizuotas 7 savaites.
Thomasas Selfridge'as tapo pirmuoju žmogumi, žuvusiu lėktuvo katastrofoje. Vėliau jis buvo palaidotas su karine pagarba Arlingtono nacionalinėse kapinėse.
Paprastai manoma, kad jei jis būtų užsidėjęs šalmą, jis greičiausiai būtų išgyvenęs avariją, nes kiti jo sužalojimai, nors ir nėra smulkmenos, nebuvo laikomi pavojingais gyvybei. Po jo mirties, kai JAV armija pradėjo siųsti pilotus į lėktuvus, buvo reikalaujama, kad jie dėvėtų storus galvos apdangalus.
