Populiarėjantys web 2.0 socialiniai tinklai: lengva ateiti, sunku išeiti  (6)

Žmonėms pradėjus pavargti nuo socialinių tinklalapių imta ieškoti būdų, kaip iš jų pabėgti - neužtenka tik išjungti kompiuterį, juk internete lieka daugybė asmeninės informacijos. O ką daryti, jei žmogus mirė ir prie jo anketų apskritai neįmanoma prisijungti?

Praėjo tie laikai, kai vartotojai beatodairiškai registravosi kiekviename forume, atskleisdami daugybę asmeninių duomenų. Jau dabar galima teigti, kad internetas tapo adresų, asmens kodų ir fotografijų kapinynu. Atėjus prašviesėjimui ne vienas susimąstė, kaip maksimaliai apsaugoti privačią erdvę ar saugiai pasitraukti iš masinio twiterių, facebookų liūno, paskui save nepaliekant duomenų šleifo. Na, o jei jau atsiranda paklausa, neilgai trunka ir iki pasiūlos.

„Pavargai nuo socialinio tinklalapio? Išlaisvink naujuosius draugus Web2.0 savižudybe. Šis įrankis suteikia galimybę pašalinti visas internete užpildytas anketas, „nužudyti” virtualius draugus ir savo internetinį alter ego”, - rašoma originalią paslaugą teikiančiame tinklapyje suicidemachine.org.

Kaip tai veikia? Puslapyje, suvedus atitinkamus socialinio tinklo vartotojo duomenis (vartotojo vardą ir slaptažodį), paleidžiamas scriptų rinkinys, išvalantis visus vartotojo duomenis. Taip pašalinamos visos anketos iš skirtingų socialinių tinklalapių. Puslapio kūrėjai reklamuoja, kad ši virtuali „savižudybė” padės grįžti prie realaus gyvenimo, tačiau lieka vienas „bet” – ar nepaaiškės, kad tokiu būdu prie savo duomenų saugyklos įleisime Trojos arklį, ką savo laiške nurodė Facebooko kūrėjai? Juk suteikiame visus slaptažodžius ir vartotojo vardus. Tiesa, nors paslaugos šūkiai labai skambūs ir nukreipti į visą internetą, kol kas „bendradarbiaujama” su Facebook, Myspace, Twitter ir LinkedIn socialiniais tinklais.

Deja, ši paslauga nepadės tikrai reikalingais atvejais, kuomet socialinę anketą reiktų panaikinti numirus jo šeimininkui. Ir nors internetiniai socialiniai tinklai vis dar nesena naujovė, tad daugelis jo naudotojų yra gyvi ir sveiki, interneto forumuose jau diskutuojama, ką daryti su anketomis, tinklaraščiais ar elektroniniu paštu po jų vartotojų mirties. Tai jau yra tapęs rimta filosofine ir praktine problema - juk į Anapilį velioniai paprastai nusineša ir prisijungimo slaptažodžius. 

Šios diskusijos ypač suaktyvėja po netikėtos jaunų žmonių mirties. Pavyzdžiui, „Facebook“ užmegztoje diskusijoje vartotojas Emilis Elgaardas pasakoja, kaip netikėtai, būdama 22-ejų, mirė jo studijų draugė. „Visi grupės bičiuliai ją turi kaip draugę ir „Facebooke“. Svarstome, kada ją pašalinti. Atrodo, pernelyg nejautru ją ištrinti iš karto po mirties, bet sąraše palikti mirusį žmogų – liguista. Nusprendėme ištrinti po laidotuvių“, – rašo E. Elgaardas. Jo žodžiais, velionio anketa socialiniame tinkle yra lyg virtualus kapas.

Emma Crossey rašo, kad po jos šešiolikmečio draugo mirties šis vis tiek gauna šimtus pranešimų savo puslapyje. Merginai atrodo, kad taip galima prisiminti mirusį bičiulį. Tuo metu „Facebooko“ vartotoja Ashley Gabrielle Ellianna Bethel mano priešingai. Praėjusį mėnesį mirė jos draugas, kurį pažinojo 11 metų. „Žmonės rašo jo puslapyje kas dieną, rašo esantys priblokšti, nors jo beveik nepažinojo, ir tai tiesiog siutina. Maža to, pats „Facebook“ ragina su draugu atkurti ryšius, nusiųsti žinutę arba parašyti ant „sienos“. Nežinau, kiek dar galėsiu tai pakęsti. Vis atrodo, kad draugas pats atrašys visiems tiems žmonėms ir paprašys palikti jį ramybėje“, – teigia moteris.

Pats tinklas „Facebook“ turi nedaug žinomą funkciją pranešti apie mirusį vartotoją – „Report a Deceased Person's Profile“. Tačiau yra pavojus, kad šia priemone pasinaudos pokštininkai ir apgaus administratorius, taip sukeldami nepatogumų niekuo dėtiems gyviems vartotojams.

Anot socialinio tinklo „Frype“ vadovo Aro Vėberio, dauguma socialinių tinklų nė nesivargina pasirūpinti velionių anketomis. „Štai jeigu Anapilin išėjo Jonas Jonaitis, o jų „Facebooke“ yra penkiasdešimt, tai kaip administratoriams atkasti, kuris iš jų miręs?“ – sakė A. Vėberis.

Interneto vartotojų teigimu, didžiausias Lietuvoje socialinis tinklas „One“ į laiškus apie mirusiuosius net nekreipia dėmesio: anketą esą galima ištrinti tik gavus jos savininko mirties liudijimo kopiją. „Frype“ vadovas teigė, kad gavęs tokių prašymų, į juos atsižvelgia ir negyvėlių profilius ištrina. „Be to, esame sulaukę užklausų ir iš prokuratūros, kad padėtume tyrimams“, – sakė A. Vėberis.

Tuo metu švedai siūlo paslaugą, skirtą pasirūpinti asmens elektroniniu paštu ir anketomis po mirties. Tačiau „Mano virtualiu testamentu“ vadinama paslauga yra mokama.

Taigi, web 2.0 aplinkos mėgėjams ir jos kūrėjams dar teks surasti būdų kaip patogiai ir saugiai spręsti tokias gyvenimiškas problemas.

Aut. teisės: alfa.lt

(2)
(0)
(0)

Komentarai (6)