Greičiausiame pasaulio kompiuteryje bus naudojamas PlayStation 3 procesorius  (0)

Kompiuterių gigantas IBM šiuo metu jau projektuoja galingiausią pasaulyje superkompiuterį. Gaminant kompiuterį planuojama panaudoti Sony PlayStation 3 kompiuterio procesorių. Pradiniame etape kompiuterį testuos JAV vyriausybė, vėliau kompiuteris bus pritaikytas įvairiose technologinėse srityse.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Gaminant naująjį kompiuterį IBM planuoja pritaikyti dar tik planuojamo vartotojų rinkai pristatyti Sony Playstation 3 žaidimų kompiuterio pagrindinį procesorių. Tikimasi, kad naujasis superkompiuteris peržengs petaflopo barjerą, pasiekdamas 1000 trilijonų operacijų per sekundę skaičiavimo greitį.

Naujasis superkompiuteris, kurio kodinis pavadinimas "Roadrunner", yra bendras IBM ir Los Alamos National Laboratory projektas. IBM vyresnysis technikas Henry Brandt atskleidė, jog superkompiuterio gamyba bus suskaidyta į du etapus. Pirmoje fazėje, kuri JAV Kongresui kainuos 35 milijonus dolerių, bus sudarytas bazinis klasteris, veikiantis su Linux operacine sistema ir susidedantis iš 3755 IBM System serverių su AMD Opteron šeimos procesoriais. Šią fazę numatoma užbaigti per artimiausią mėnesį.

Tačiau tikrasis kompiuterio spartos bumas bus pasiektas 2007 metų pabaigoje arba 2008 pradžioje, kai bus pradėta vykdyti antroji fazė, kol kas dar neturinti konkretaus finansinio įvertinimo. Tuo metu klasteris bus papildytas Cell procesoriais, kurie pagal pirminę idėją buvo sukurti žaidimų platformoms. Ši hibridinė mašina valdys abiejų tipų klasterius, pasiekdama planuojamą 1,6 petaflopų skaičiavimų našumą.

Įprastiniai procesoriai gaminami taip, kad jie visas funkcijas atliktų pakankamai gerai. Ypač dažnai pasikartojančios specializuotos skaičiavimų operacijos gali būti paskiriamos žaidimų procesoriams, kurie su šia užduotimi tvarkosi geriau. Specialistai numato, kad tikrasis iššūkis - kaip paruošti programinę įrangą, kuri galėtų dirbti su tokia aparatūra. Programiškai gali būti sudėtinga paskirstyti darbą tarp dviejų skirtingų procesorių - programa turi būti pakankamai "protinga", kad sugebėtų "pažvelgti" į skaičiavimo operaciją, ir ją priskirti vieno ar kito procesoriaus vykdomam procesui. Iš esmės tai reiškia, kad programuotojams teks iš naujo perrašyti visą šiuo metu egzistuojančią IBM superkompiuterių programinę įrangą.

Pirmiausią projektą planuojama pritaikyti JAV Energijos Departamento Nacionalinėje Branduolinio Saugumo Administracijoje. JAV jau devintojo dešimtmečio pradžioje nutraukė branduolinių ginklų bandymus Nevadoje, tačiau vis dar būtina atlikti branduolinių galvučių arsenalo aptarnavimą. Testavimas anksčiau buvo vienas iš būdų įvertinti arsenalo senėjimo procesus. Šį įvertinimą galima būtų įvertinti pritaikant matematinius skaičiavimus, tačiau tai reikalauja ypatingai didelio kompiuterių našumo.

Tačiau tai nebus vienintelė šių superkompiuterių taikymo sritis. 10 metų bėgyje šios technologijos turėtų būti jau neblogai išdirbtos, kad jas būtų galima perkelti į kitas mokslo sritis. Prognozuojama, kad naftos ir dujų gavybos kompanijos varžysis dėl šių technologijų ieškodamos naujų būdų kaip išgauti naftą iš telkinių, farmacijos kompanijos norės jas taikyti vaistų tyrimuose, ir mokslininkai, studijuojantys žmogaus genomą, galės sumodeliuoti ištisus organus iš vienos ląstelės; finansinių paslaugų kompanijos šias technologijas galės taikyti prognozuodamos rinkas, o astronautikos organizacijos galės tiksliau modeliuoti galimus erdvėlaivių gedimus.

Tačiau bent pradiniame šių kompiuterių etape kompanijos turės būti pasiruošusios nemažoms investicijoms. Pradinis įprastinių procesorių klasteris šiuo metu kainuoja apie 35 milijonus dolerių, kol kas tiksliai nežinoma, kiek kainuos Playstation 3 Cell procesorių klasteris. Ir net jei kompanijoms įveikiama ši riba, jos dar turės numatyti vietą patalpinti 360 serverių spintų, taip pat įvertinti šio superkompiuterio energijos sąnaudas ir aušinimą. IBM prognozuoja, kad kompiuteris užims 1200 kvadratinių metrų plotą.

Blue Gene superkompiuteris

Teraflopo barjeras pirmą kartą buvo peržengtas 1997 metais. Teraflopas - tai 1 trilijonas operacijų per sekundę. Petaflopas yra tūkstantį kartų didesnė sparta, arba kvadrilijonas (vienetas su 15 nulių) operacijų per sekundę. Šiuo metu Blue Gene vis dar yra sparčiausias pasaulyje kompiuteris. Jis patalpintas Lawrence Livermore National Laboratory (Livermore, Kalifornija). Mašina pagaminta naudojant IBM Power mikroprocesorių, ir didžiausia sparta siekia daugiau nei 360 teraflopų. Tačiau kai Roadrunner bus papildytas Cell mikroprocesoriais, jis turėtų būti nuo 4 iki 8 kartų spartesnis nei šiandieninis Blue Gene. Tačiau specialistai dar "nenurašo" Blue Gene - tikimasi jo spartą ateityje taip pat padidinti iki petaflopo ribos. Tai nėra lenktynės - Blue Gene yra daugiau tinkamas gyvosios gamtos mokslams, kai tuo tarpu Roadrunner geriau tiks ginkluotės įvertinimui, seisminei ir orų prognozei.

 


 

Parengta pagal: It's No Game: IBM Uses PlayStation Chip For New Supercomputer

http://news.yahoo.com/s/cmp/20060909/tc_cmp/192700567

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: