Pasibaigusi „Atlantis“ misija leis susitvarkyti su „neklaužada palydovu“ (3)
Po 13 dienų misijos, kurios metu Tarptautinė kosminė stotis (TKS) paaugo dar vienu išoriniu moduliu, į Žemę grįžo kosminis erdvėlaivis „Atlantis“. Misijos metu atlikti visi planiniai išėjimai į kosmosą ir įvykdyti suplanuoti darbai. Neskaitant kai kurių nutikimų, misija įvykdyta sėkmingai. Įdomu pažymėti, jog „Atlantis“ nusileidimo laukė ne tik kosmoso entuziastai, bet ir JAV kariškiai, kurie gavo leidimą numušti nebevaldomą žvalgybinį palydovą. Bet apie viską iš eilės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosminis laivas ir jo įgula TKS sumontavo 12,8 tonos sveriančią „Columbus“ mokslinę laboratoriją, kuri Europą pavertė pilnaverte 100 mlrd. dolerių kainuojančio projekto nare. Apie „Columbus“ mokslinę laboratoriją mes plačiau jau rašėme čia, tad nebesiplėsime.
Misijos metu astronautai atliko tris išėjimus į atvirą kosmosą, kurių metų prijungė „Columbus“ mokslinę laboratoriją ir parengė ją moksliniam darbui, be to, pakeitė vieną išeikvotą azoto baką. Prieš pirmą misiją įvyko nedetalizuojamų sveikatos sutrikimų tarp misijos narių, tačiau panašu, jog tai tebuvo sunkesnis adaptacijos atvejis nesvarumo sąlygose. Apie šiuos įvykius mes rašėme šioje naujienoje. Nors pirmo išėjimo į atvirą kosmosą metu astronautų komandos sudėtis ir buvo pakeista, tačiau likusius kartus visus darbus atliko pagal pradinį planą sudaryta komanda.
Nuo TKS JAV daugkartinis erdvėlaivis „Atlantis“ sėkmingai atsiskyrė anksti pirmadienį. Kenedžio kosminį aerodromą erdvėlaivis pasiekė trečiadienį. Skrydžio metu įvyko nedideli gedimai – panašu, jog sugedo keli orientavimosi varikliai, tačiau kaip ir buvo žadėta, tai nesutrukdė jam nutūpti.
"Mes kol kas neturime tikslių duomenų, kas įvyko erdvėlaivyje, bet net jeigu pasitvirtins, kad keturi orientavimosi varikliai sugedo, jokių sunkumų erdvėlaiviui nutūpti neiškils", - sakė NASA atstovas. Jis pridūrė, kad erdvėlaivyje "Atlantis" yra maždaug trisdešimt tokių orientavimosi variklių, todėl jeigu kurie suges, jų funkcijas perims kiti.
Kosminiam laivui nusileidus, JAV kariuomenei bus leista numušti krentantį žvalgybinį palydovą. Kalba eina apie Pentagono palydovą šnipą, kuris nekontroliuojamas vis labiau artėja prie Žemės. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė asmenys prezidento George’o W. Busho administracijoje, prašę neskelbti jų pavardžių.
Pasak jų, raketą numatoma paleisti iš kreiserio. Ji bus paleista dar prieš tai, kai palydovas įskries į tankiuosius atmosferos sluoksnius maždaug 94 kilometrų aukštyje. Sprendimas sunaikinti palydovą dar orbitoje buvo priimtas kelių žinybų, tarp jų - Valstybės departamento ir Nacionalinio saugumo agentūros, pasitarime.
Tai, kad 2006 metų gruodį paleistame kariniame palydove US 193 sugedo jėgainė bei kompiuteris ir aparatas pradėjo nekontroliuojamas artėti prie Žemės, G. W. Busho administracija pranešė sausio 26-ąją.
"Mes svarstome įvairius veiksmų variantus, kad sumažintume galimą žalą, kurią padarys aparato kritimas", - pažymėjo tada Baltųjų rūmų atstovas. Praėjusią savaitę Vašingtonas patikslino, kad palydovo nuolaužos nukris Žemės paviršiuje pirmąją kovo savaitę. Bet vis dar sunku numatyti, kur konkrečiai tai atsitiks.
US 193 yra radiolokacinės žvalgybos palydovas, kuriame sumontuota slapta didelės skiriamosios gebos radiolokacijos stotis. Pentagonas nenorėtų, kad šio radaro detalės patektų į "svetimas rankas".