Kokios gali būti paukščio ir karinio lėktuvo susidūrimo pasekmės?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Anonymous 2008-04-20 12:41
Tegul dar pradeda is popieriaus lektuvus gamint,tai ir remontuot nebereix
Anonymous 2008-04-20 12:55
''Laimei, niekas nebuvo sužeistas,'' - tai o paukstis nebuvos suzeistas?(sumaltas)?
Anonymous 2008-04-20 13:44
Paukstis nesiskaito
Alius N. 2008-04-20 13:51
Na, taip, iš žmonių niekas nebuvo sužeistas. Paukščiui tai, deja, baigėsi gerokai liūdniau
Skeptikas 2008-04-20 14:16
Stiklo pluoštas yra lengva ir tvirta medžiaga, kad ją taip suaižytų reikėjo nemenku greičiu skristi.
Ta 2008-04-20 16:36
Pvz virsgarsiniu naikintuvo greiciu?
Robis 2008-04-20 17:22
Lėktuvų susidūrimai su paukščiais yra gan dažnas reiškinys aviacijoje. Ypač tai pavojinga, kai lėktuvas yra pavojingiausiuose skrydžio etapuose, t.y. kylant ir tūpiant. Blogiausia situacija susidaro, kuomet paukštis įtraukiamas į variklį. Net dėl mažo paukščiuko lėktuvas gali likti be traukos. Tam išvengti naudajama eilė apsaugos priemonių pačiuose lėktuvuose ir ant žemės. Šiaip paukščiai stengiasi išvengti susidūrimų. Bet skrendant dideliais greičiais ir žemai, jie tiesiog nespėja sureaguoti. Visa laimė, kad bombonešis buvo dviejų variklių. Tai ir padėjo išsaugoti lėktuvą.
Robis 2008-04-20 17:26
Tokiuose aukščiuose naikintuvai (šiuo atveju bombonešis ) viršgarsiniais greičiais neskraido. Ir negalima, ir sunkiau pasiekti garso greitį.
Anonymous 2008-04-20 19:15
Kiek zinau kertant garso riba,lektuvo priekis patiria didziuli oro pasipriesinimo slegi bei temperatura,ir jei manes neapgauna mano atmintis,susidaro smugine banga Tai jei sis lektuvas subirejo nuo paukscio smugio,tai kas butu jam kertant garso ribos barjera Logiskai mastant jis reaktyvinis ir nevirsgarsinis,ir turbut kox mokomasis
Ta 2008-04-20 20:19
Tai kad jie ir taip kelis kartus gali virsyti virsgarsini greiti, aerodinamiski, bet neatsparus dideliamo paukscio smugiui i silpna vieta:D O siaip nezinau kokiu greiciu jie ten kokiam auksty skraido=D tiesiog pasirode kad kazkas netiki siuo straipsniu:)
Anonymous 2008-04-20 20:38
As tai tikiu.Tik kad kvailokai atrodo gaminti reaktyvini lektuva is pluosto
Pihas 2008-04-20 21:07
Man kazkaip keistai tas stiklo pluostas sutrukinejo, darau modelius aisku nevisikai is stiklo arba anglies pluosto tai aisku esu ir suvares tai kad netaip visikai, ten teisiog luzta, speju ten derva yra kazkokia specifine nes itempimai ir temperaturos gana aukstos bet vistiek tie skutai man nesiziuri
edragon 2008-04-20 21:47
Vat toks greitis
Anonymous 2008-04-21 00:16
siaip skamba gerai garso barjeras, bet siaip tai tik greitis. Nieko ipatingo neturi ivykti. Didesnis skaicius nei iki barjero.
WelniuRumai 2008-04-21 08:13
o tai is ko juos gamint? Titano gal paimt, kad nuo zemes neatsiplestu? Niekas nera apsaugotas nuo tokiu pavoju. Neseniai gi buvo straipsnis cia apie kosmines siukles. Atrodo kosminis laivas turetu atsparus but, bet vat stai kazkoks "saldainio popierelis" sugebejo pramust stikla
Smėlis 2008-04-21 09:13
Stiklo pluoštas - palyginti labai tvirtas kompozitas. Aišku neprilygsta anglies pluoštui ar kokiam boro pluoštui (čia jau visai kosminės technologijos), bet vistiek tai stebėtinai tvirta medžiaga. Kažkurt net turiu paties darytų tempimo bandymo duomenis. O kad šitaip buvo sumaitotas lėktuvas - nieko stebėtino. Skrendant tokiu greičiu tas paukštis turbūt trenkėsi su kelių tonų jėga. Jei kas netingi, gali pamėgint paskaičiuot.
Ta 2008-04-21 14:33
Tai cia gal jau po susidurimo
Anonymous 2008-04-27 23:15
Ir ko tas paukshtis ten skrido? ...
Sergejus 2008-05-28 00:52
Labas. Dėl paukščių nežinau, nieko nesakau. Kažkas tai teisingai čia jau pasakė - įvairių atsitikimų būna. Aš truputi teorijos bendrais žodžiais. Kai lėktuvas skrenda greičių artimu garso greičiui arba viršydamas jį, prasideda keletas ypatingų reiškinių, Jų visuma ir vadinama garso barjeru. Bet šio termino moksle stengiamasi nenaudoti, nes tai vaizdinis pavadinimas. Kai lėktuvas artėja prie garso greičio, staigiai pasikeičia oro srovės pagal lėktuvo paviršiaus tėkmė. Ant priekinių sparnų (ir ne tik sparnų) kraštu atsiranda oro sutankėjimai, o iškart po jų- atvirkščiai praretėjimai. Tai vyksta tam tikrais "šuoliukais" ir pavadinta sutankėjimų šuoliais. Taip atsiranda smūginė banga. Tą bangą plinta ir tam tikram atstumui nuo lėktuvo virsta garsinė banga. Garsinė banga keliauja iki žemės ir žmogus išgirsta kažką panašaus į sprogimą. Lėktuvui skrendant toliau, šitų greičiu ar didinant jį, tokie procesai tampa pastovus, taip tiesiog vyksta skrydis tokiais greičiais. Ir smūginė banga, ir garso banga dabar lėktuvui - pastovus dalykai. Bet žmogus žemėje išgirsta tą „sprogimą“ tik karta, nes lėktuvas praskrido dideliu greičiu, ir antras „sprogimas“ jau bus toli nuo žmogaus, jis jo neišgirs. Todėl žmonėms žemėje ir atrodo, kad „sprogimas“ - ženklas, kad lėktuvas pasiekė kažko ypatingo, sakoma - praėjo garso barjerą. Bet iš tikrųjų nėr to barjero, tai tik vaizdas, todėl moksle stengiamasi nenaudoti šio termino. Lėktuvas, aišku, atitinkamai sukonstruotas, išbandytas ir patikrintas. Nieks gi ne bandė kokiu nors Boingu pasiekti viršgarsinio greičio, o statė Konkordą. Bet čia atskira kalba. Pasakysiu tik vieną pavyzdį: būta atveju, kai lakūnai aplinkybių priversti skrido 3,5M-4M greičiu (tai yra tiek kartų viršydami garso greitį), kai buvo nurodytas lėktuvų maksimalus greitis -3M. Štai tokia buvo planuota „atsarga“.
Sergejus 2008-05-30 15:03
Štai dar tūrių sutapimų pavyzdį? Gal ne į temą, bet jei jau apie nelaimės - tai tiks. Per Diskaveri TV kanalą nesenai pasakojo apie vieną didžiausių aviakatastrofų aerouoste, tiksliai nepamenu kur. Pabandysiu atpasakoti. Aerouostas saloje, tarpukalnėje, šalia didžiulis ežeras. Orai mažai prognozuojami, permainingi, keičiasi staigiai. Po eilinės vėtros ir rūko, kitą ryta - prošvaistė ir pilna lėktuvų, skrydis kurių buvo atidėtas. Dispečeris, darbo pagreitinimui, nusprendžia pradėti lėktuvų išskridimą nuo abeju pusių pakilimo tako - kai iš vienos pusės lėktuvas jau užtikrintai kyla, kitas, žemėje, po kylančiu, jau pradeda įsibėgėjimą. Takas ilgas, leidžia taip elgtis. Dispečeris nurodo mažam lėktuvui riedėti starto iš kairės link, dideliam laineriui stot eilėn po mažo, atskrendančiam iš dešinėn tūpti ir riedėti nuo pakylimo tako tolimų taku į kairė. Mažo lėktuvo vadas delsia - nespėjo pasiruošti skrydžiui. Didelio lainerio vadas girdėjo nurodymą mažam, bet mato kad tas nejuda iš vietos. Pažeidus instrukcija - pakartotinai neatsiklausus dispečerio, jis rieda starto iš kairės link. Mažas - ką daugiau daryti, rieda eilėn po didelio. Dispečeris planavo, kad mažas lėktuvas greit pakils ir nesutrukdys tūpti lėktuvui iš dešinės. Dabar, kai priekyje didžiulis laineris, sprendimą reikia keisti. Jis nurodo laineriui starte kairėje laukt kol nutūps lėktuvas iš dešinės, taupydamas laika, atskrendančiam lėktuvui nurodo tūpti ir riedėti nuo pakilimo tako artimu taku į dešinė. Kadangi dešinėj buvo nemažai neišskridusiu lėktuvų, dispečeris dar prideda, kad reikalui esant - sustoti riedėjimo take. Lėktuvo iš dešinės vadas, dėl kažkokiu tai lingvistinių niuansu, suprato, kad situacija aerouoste tokia, kad reikalui esant, pagal situacija, galima bus nutūpus sukti į dešinė, jei bus neįmanomas ankstesnio varianto vykdymas. Jis sėkmingai nutupdė lėktuvą, pamate, kad kairėje - laisva, reiškia viskas tvarkoj. Ir pradėjo riedėti tolimo riedėjimo tako i kairė link. Lėktuvo iš kairės vadas mato, kad nutūpęs lėktuvas jau visai prie posūkio į dešinė, toj, pagal dispečerio nurodymą, pradės sukti. Neapsidraudęs, neįsitikinės, kad lėktuvas tikrai suka iš pakilimo tako, jis startuoja. Staigus stiprus vėjo gūsis, tuo pat metu, „meta“ nuo ežero ant aerouosto tirštą rūką. Matomumas tampa beveik nulinis. Lėktuvo iš dešinės vadas mažina riedėjimo greiti, kad rūke nepravažiuoti posūkio į kairė, artėja prie jo, pradeda sukti, lėktuvas jau skersai pakilimo tako. Iš rūko, išsibėgėjęs jau beveik iki 200 km per valandą greičio, „iššoka“ lėktuvas iš kairiojo starto. Susidūrimas, didžiulis sprogimas, milžiniškas gaisras. Virš 200 šimtų aukų. Išgyveno tik vieno lėktuvo vadas. Štai taip, viename taške, už keliolika metrų nuo posūkio dešinėn, į artimą riedėjimo taką, suėjo viskas: vakarykštė vėtra, neišskridusių tiektuvų gausą, dispečerio sprendimas kilti iš abejų pusių, mažojo lėktuvo vado delsimas, didelio lainerio iš kairės vado instrukcijos pažeidimas, lainerio iš dešinės vado nesušnekėjimas su dispečeriu, kairiojo lėktuvo vado skubotumas, vėjo gūsis, tirštus rūkas. Po katastrofos viskas buvo nuodugniai ištirta ir prieita išvados, kad pagrindinė priežastys - veiksnių sutapymas. Vargu, ar galima prognozuoti tokį įvykių sutapimą ir pasiruošti tokiam atvejui.