Žaibo smūgis lėktuvui  (2)

Šioje nuotraukoje parodytas žaibas, kliudęs iš Osakos oro uosto kylantį lėktuvą. Žvelgiant į šią nuotrauką nejučia nupurto šiurpas, tačiau pagal statistiką žaibai kasmet į kiekvieną komercinių skrydžių lėktuvą pataiko vidutiniškai po vieną kartą. Kaip šie trilijonai vatų energijos gali pataikyti į lėktuvą, nepadarydami jokios žalos elektronikai ir keleiviams? Skaitykite toliau.


Žaibas lėktuvui žalos nepadaro iš esmės dėl to, kad daugumos lėktuvų išorinės dangos pagrindinė sudedamoji medžiaga yra aliuminis, kuris yra labai geras elektros laidininkas. Saugaus lėktuvo "išlikimo" pataikius žaibui paslaptis  - leisti srovei nepertraukiamai tekėti nuo pataikymo taško iki kito iškrovos taško, neleidžiant jai patekti į lėktuvo korpuso vidų. Istoriškai dėl žaibo kaltės paskutinį kartą lėktuvas sudužo 1967 metais, nes sprogo prastai izoliuotas kuro bakas.
Paprastai žaibas trenkia į smailias ir labiausiai išsikišusias lėktuvo dalis - priekį arba sparno galą. Lėktuvui tebeskriejant per priešingais krūviais įkrautų dalelių srautą, žaibas pereina per lėktuvo paviršinę dangą ir išeina per kurią nors kitą išsikišusią korpuso dalį, paprastai uodegą.
Kita su žaibu susijusi problema yra žaibo poveikis kompiuteriams ir skrydžio valdymo instrumentams. Siekiant to išvengti elektroninė ir matavimų įranga ekranuojama, taip pat jai apsaugoti naudojami specialūs viršįtampių ribotuvai. Konstruojant lėktuvą visi jo komponentai, lemiantys saugų jo veikimą, turi atitikti griežtus aviacijos standartų reikalavimus.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(2)
(0)
(2)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: