Stringantis Galena–Toshiba projektas: lokalinės branduolinės elektrinės vis dar kelia daugiau klausimų nei atsakymų  (5)

Galena Aliaskoje galėtų būti geriausias atokiausios vietos pavyzdys, rašo scientist.com. Nedidelis 700 gyventojų turintis miestelis, įsikūręs ant Jūkono upės vingio, neturi į miestelį vedančių kelių, o gyventojai tam, kad apsirūpintų maistu, kuru ir atsargomis, yra visiškai priklausomi nuo upės.

Galenos gyventojai moka tris kartus už vidutinę didesnę kainą už kilovatvalandę dyzelio pagalba gaunamos elektros, todėl alternatyvus energijos šaltinis yra ypač patrauklus Galenai. Vis dėlto, turint omenyje, kad žiemą tamsus paros metas čia trunka net 20 valandų, saulės energija varomos elektrinės variantas netinka. Su „Toshiba“ ir jos JAV įsikūrusios holdingo kompanijos „Westinghouse“ pagalba Galenos gyventojai mąsto apie atominę elektrinę.

Galenos gyventojai trokšta „Toshiba“ 4S – supersaugaus, mažo ir paprasto reaktoriaus, torpedos formos vieneto, kurio branduolį brėžiniuose supa apie 2 metrų ilgio ir 0.6 metro skersmens dydžio apvalkalas. Planuojama, kad visą įrenginį - branduolį ir apvalkalą – „Toshiba“ pagamins ir pristatys klientui, o vėliau nuleis į 30 metrų po žeme esančią cilindro formos betoninę saugyklą.

Numatyta, kad atominė elektrinė veiks 30 metų, o operatoriaus įsikišimas bus minimalus. 4S gali pagaminti 10 megavatų elektros energijos - tik 1 proc. to, ką pagamina įprastinės atominės elektrinės. Po trijų dešimtmečių, kai baigsis branduolinis kuras, „Toshiba“ išims 4S ir išveš, kaip planuojama, palikdama pakaitalą, kuris tuo metu jau gali būti tik paplūdimio kamuolio dydžio.

„Westinghouse“ vyriausias inžinierius Tonis Grencis, kuris vadovauja licencijavimo procesui, teigia, kad ne tiek svarbu, kad 4S bus pirmą kartą pastatytas atokioje bendruomenėje, kiek tai, kaip bus išspręsti kasimo darbams reikalingos energijos bei atokios vietovės tyrimų įrangos klausimai.

Diskusijos apie Galena–Toshiba projektą prasidėjo 2005 m. ir tęsiasi kontroliuojamu greičiu – kitaip tariant, lėtai. Nuo pat pradžių „Toshiba“ pasiūlė įrengti atominę elektrinę kaip bandomąjį projektą ir už dyką, Galenai apmokant tik eksploatacijos išlaidas, o „Toshiba“ atstovams pasirūpinant priežiūros institucijų leidimu.

Technologiniu požiūriu 4S yra patrauklus dalykas. Cilindriniai 2 metrų ilgio kuro virbai gaubia vidinį neutronų amortizatorių, aplink kuro virbus yra neutronus atspindinti „apykaklė“. Prietaisas pradeda veikti, kai „apykaklė“, dengianti tik apatinę kuro virbų dalį, atspindi pasklidusius neutronus atgal į kurą. Pamažu „apykaklė“ kyla per kuro virbus, išnaudodama kurą, kol po 30 metų pasiekia kuro virbų viršų. Reaktorių atšaldo skystas natris, pagaminama šiluma perduodama į atskiroje dalyje esančias garų turbinas.

Tarp įdiegtų saugumo priemonių yra mechanizmai, skirti varyti skystą natrio aušalą per reaktorių: elektromagnetinės pompos, kurios neturi jokių galinčių sugesti judančių dalių, ir aušalo paskirstytojas, kuris sukurtas taip, kad perneštų natrį per konvektorių, jei pompos sugestų. Natris pasirinktas vietoj vandens dėl saugumo sumetimų, nes natrio kanaluose nėra didelio spaudimo. Nutekėjimas sukeltų didelių problemų, bet pavojaus atveju, skystas natris imtų lašėti. Tuo tarpu esant aukštai temperatūrai, didelis spaudimas vandens vėsinimo sistemoje įprastiniuose reaktoriuose sąlygotų sprogimą.

Pagyvėjęs komercinis susidomėjimas branduoline energija vadinamas branduoliniu Renesansu. Didelių elektrinių statybos technologija tobulėja, didėjant patirčiai, gerinamas įprastinis elektros gavybos procesas, naujų elektrinių kainos po truputi nusistovi, tuo tarpu kai tradicinių energijos šaltinių, tokių kaip naftos ir dujų, kainos tampa vis nepastovesnės, o klimato pokyčiai priverčia daugelį naujai pažvelgti į branduolinę energiją.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)

Susijusios žymos: