Prancūzija pasiryžo skirti kompensacijas žmonėms, nukentėjusiems nuo branduolinių ginklų bandymų  (0)

Prancūzija, dešimtmečiais vengusi prisiimti atsakomybę už branduolinių bandymų padarinius Prancūzijos Polinezijoje ir Alžyre, antradienį pareiškė sutinkanti jų aukoms išmokėti kompensacijas ir atverti slaptų archyvų medžiagą.

Pradinė 10 mln. eurų suma jau išskirta kariniam ir civiliniam personalui bei vietos gyventojams, kurie susirgo dėl radiacijos, sakė gynybos ministras Herve Morinas. Apie 150 tūkst. civilių ir kariškių dalyvavo 210 branduolinių bandymų, kurie nuo 1960 iki 1996 metų buvo vykdomi Alžyro Sacharoje ir Ramiajame vandenyne.

Šį Prancūzijos sprendimą sveikino prancūzai veteranai, kurie ilgus metus reikalavo, kad valstybė pripažintų savo atsakomybę dėl branduolinės programos poveikio jų sveikatai. „Mes sveikiname šį sprendimą“, – pareiškė Branduolinių bandymų veteranų asociacijos (BBVA) prezidentas Michelis Leger. M.Leger prisiminė 7-ojo dešimtmečio pradžioje pietų Alžyre 40 km nuo jo virš žemės paviršiaus įvykdytą branduolinį sprogdinimą, kai jis „gulėjo ant žemės su šortais ir skrybėle, akis prisidengęs rankomis“. „Po to nebuvo jokio sveikatos patikrinimo“, - sakė M.Leger, dabar kenčiantis nuo širdies ir kraujagyslių ligos.

Prancūzija, viena iš penkių pasaulio valstybių, kuri pasiskelbė turinti branduolinį ginklą, 7-ojo dešimtmečio pradžioje Alžyre įvykdė 17 branduolinių bandymų, įskaitant keturis bandymus, atliktus atmosferoje. Pirmasis bandymas, kodiniu pavadinimu „Mėlynasis šoklys“ (Gerboise Bleue) įvyko 1960 metų vasario 13 dieną pietų Alžyre, Regane, maždaug 15 metų praėjus po to, kai branduolinį ginklą Naujojoje Meksikoje išbandė Jungtinės Valstijos. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius 193 bandymai buvo atlikti prie Prancūzijos Polinezijai priklausančių Mururoa ir Fangataufa salų. 1996 metais Prancūzijos prezidentas pranešė apie šių bandymų nutraukimą.

Išėjęs į pensiją jūreivis Serge'as Vauley pasakojo, kaip jų komandai buvo įsakyta nuo „Foch“ lėktuvnešio denio „žavėtis Prancūzijos karine galia“, kai po sprogdinimo danguje virš Ramiojo vandenyno išaugo grybo formos debesis. Vienas iš nukentėjusių, kuris nori gauti kompensaciją, 64-erių S.Vauley kenčia nuo kvėpavimo problemų. Jis pasakojo, kad „jo plaučiuose atsiradusios kumščio didumo skylės“.

Atsisakydama pripažinti tiesioginį ryšį tarp branduolinių bandymų ir veteranų negalavimų, Prancūzijos vyriausybė ilgą laiką tvirtino dariusi viską, kad iki minimumo sumažintų bandymų metu kylantį pavojų sveikatai. Dabar vyriausybė atskleidžia paslapčių uždangą, kuri gaubė Prancūzijos branduolinę programą, nes tenka svarstyti bylas dėl kompensavimo. „Vyriausybės ilgą laiką manė, kad atvėrus kelią kompensacijoms iškiltų grėsmė milžiniškoms Prancūzijos pastangoms turėti patikimą branduolinį ginklą, – teigė gynybos ministras. – Bet pats laikas, kad Prancūzija būtų švarios sąžinės“.

Kariniai branduolinės programos archyvai atverti, ir šiuo metu ten dirba du ekspertai, kurie gruodį turės pateikti ataskaitą apie branduolinių bandymų poveikį aplinkai. Atskirai šiuo metu tiriama 30 tūkst. besibylinėjančių asmenų sveikata. Šie tyrimai gali padėti jiems laimėti bylas prieš vyriausybę.

Pagal oficialiai nepatvirtintus duomenis, Prancūzija ne tik pati bandė branduolinius ginklus, bet ir padėjo juos pasigaminti Izraeliui. Izraelio istorikas Michaelas Bar-Zoharas tvirtina, kad 1957 m. Izraelis ir Prancūzija sudarė slaptą susitarimą bendromis pastangomis kurti branduolinį ginklą. Apie tai pasakojama jo parašytoje buvusio Izraelio premjero Shimono Pereso biografijoje. M. Bar-Zoharas žiniasklaidai pranešė, kad rašydamas knygą rėmėsi kai kuriais išslaptintais Prancūzijos ir Izraelio valstybinių archyvų dokumentais.

Knygoje teigiama, kad slapta Izraelio ir Prancūzijos sutartis buvo pasirašyta praėjus keliems mėnesiams po to, kai abi šalys susitarė dėl prancūzų pagalbos statant branduolinį reaktorių Dimone. Po poros metų Prancūzijos vyriausybė dėl JAV spaudimo buvo priversta nutraukti šią sutartį.

Istorikas teigia, kad S. Pereso vaidmuo Izraelio branduolinės programos pradžioje buvo vienas svarbiausių. Knygoje tvirtinama, kad daugelis tuometinių Izraelio vadovų, įskaitant tuometinę premjerę Goldą Meir, tam priešinosi baimindamiesi labai neigiamos Vakarų šalių reakcijos.

Oficialiai Izraelis nepripažįsta, tačiau ir neneigia turįs branduolinį ginklą. Iki šiol oficialiai pripažinusios, kad turi branduolinį ginklą buvo aštuonios šalys: JAV, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kinija, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja. Kokiais keliais branduolinius ginklus gavo šios valstybės, galite perskaityti šiame straipsnyje.  Na, o apie dabartinę branduolinių ginklų arsenalo situaciją, galite sužinoti šioje publikacijoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: