Kuršių mariose išbandytas vienintelis Lietuvoje povandeninis laivas. Jį sukonstravęs kretingiškis gydytojas sako svajojąs juo panerti Baltijos jūroje.

Paklaustas, kokių atsargumo priemonių ėmėsi, gydytojas atsakė: "Pasirinkau saugiausią vietą: jeigu kas, buvo galima iškviesti uosto katerius. Buvau pasiėmęs kvėpavimo aparatą tam atvejui, jeigu laivas skęstų ir reikėtų iš jo išlįsti prileidus vandens, turėjau ir gelbėjimosi liemenių, deguonies, suspausto oro balionų, jeigu, sakykime, kur nors laive atsirastų skylė ir negalėtum iškilti."

Po eskperimento J. Velžys žadėjo tobulinti savo laivą ir ieškoti gilesnių vandenų. Reikia didesnės akvatorijos, nes laivas gali pasiekti ir apie 12 mazgų greitį ant vandens, o po juo - 6 mazgų. Greičio išbandyti upėje nepavyko. Paklaustas, kur labiausiai norėtų išbandyti savo kūrinį, atsakė: "Ten, kur skaidrus vanduo, pavyzdžiui, Platelių ežere. Plaukiau juo, bet giliau sėsti nebandžiau, nes tada neturėjau elektros variklio."

Pasidomėjus, kada dabar vėl žada bandyti laivą, atsakė, jog tada, kai ras galimybę. Deja, tai nemažai kainuoja. Kretingoje yra ežerėlių, bet juose plaukioti motorinėms valtims uždrausta. Pasak pono Jono, vienintelis minusas ir yra tai, kad "Lituanikos" transportavimas labai brangus. O eksploatavimas - ne, tik reikia benzino nusipirkti. Kitas dalykas, tūkstančius litų kainuojanti navigacinė įranga. Jos reikėtų, kad būtų galima matyti dugną ir viršų, laisvai kalbėti telefonu, palaikyti hidroakustinį ryšį.

Praktiškai po metų atsirado nauja galimybė išbandyti povandeninį laivą - šį syki Kuršių mariose. Anot laivo savininko Jono Velžio, panirti į Kuršių marias pavyko, tačiau Drevernos uostelis pasiplaukioti pasirodė esąs per seklus – farvateris siauras, pasukus nuo jo triskart užplaukta ant seklumos.

Povandeninio laivo kapitonas sako svajojąs panirti į Baltijos jūros bangas. Tam laivas esą parengtas, oro išbūti po vandeniu, anot jo, užtektų 4–5 valandoms. J. Velžio teigimu, "Lituanika" gali plaukti ir per štormą, yra nepaskandinama, jeigu nepramušta skylė, ją būtų galima panaudoti gelbėjimo operacijose. Beje, laivelis buvo paruoštas bandyti ir jūroje, bet nepavyko rasti vietos, kur jį būtų galima nuleisti: Šventosios uostelio farvateris užneštas smėliu. Ponas Jonas sako galintis ir nesulaukti, kol atstatys Šventosios uostą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas "Šakiai" galėtų išplukdyti ir nuleisti "Lituaniką", bet kas gi to imtųsi? Tačiau minties, kad kada nors pavyks išbandyti savo povandeninį laivą ir Baltijos jūroje, J. Velžys neatsisako.

Ponas Jonas kilęs iš Pasvalio. "Mane fanatiškai traukė jūra ir laivai, o ypač tokie romantiški. Turėjau tokią didelę svajonę, kad pats pradėjau statyti laivą. Tai užkoduota buvo mano genuose. Vaikystėje neišlįsdavau iš vandens. Mėginau ežeriuke dugną pasiekti su kauke ir plaukmenimis. Tai darydavau vienas, kad niekas nematytų, galėjau juk ir neišnerti", - prisimena jis.

Tapti jūrininku J. Velžys negalėjo, nes jo tėvai buvo tremtiniai. Jis ir pats trejų metukų buvo ištremtas. Tad gauti vizą ir plaukti į jūrą neturėjo jokių šansų. Netgi Kauno upeivių mokykloje šešiolikmečiui neleido mokytis vairininko specialybės, pasiūlė laivų statybą. Sutiko - vis arčiau laivų, ir po dvejų metų baigė mokyklą. Vėliau dvejus metus dirbo Kaliningrado laivų statykloje, paskui trejus metus tarnavo armijoje Saaremos salų pakrantėje. Gero draugo felčerio suagituotas įstojo į mediciną. Šis mokslas jam patiko, tačiau laivų pamiršti negali visą gyvenimą. Vėliau 10 metų dirbo laivų gydytoju. "Kaip galėtum statyti laivą, nematęs jūros?" - stebisi jis.

Idėja pačiam statyti povandeninį laivą Jonui gimė dar mokantis Kauno medicinos instituto ketvirtame kurse. Tais laikais leidžiamame žurnale "Jaunimo technika" buvo pateikiami povandeninių ir netgi karo laivų brėžiniai.

Jono idėjai statyti transporto priemonę - povandeninę valtį pritarė ir draugai. Pasidarė brėžinį ir su draugu, kol šis nebuvo vedęs, pradėjo rinkti laivą. Dirbo apie porą vasarų ir 1967 -aisiais išbandė jį Kauno mariose plaukdami periskopiniame gylyje, mat neturėjo elektros variklio. Norint nerti giliau, iki 10 metrų, reikalingi elektros varikliai, daug akumuliatorių, akvanautų kvėpavimo aparatūra. Tąkart išbandant laivą paaiškėjo, kad jo korpuso aptakumas ne toks, kokio norėta, tad jis buvo pakeistas.

Baigęs Medicinos institutą, J. Velžys buvo paskirtas dirbti į Kretingą, kurioje gyvena iki šiol. Jis čia parsivežė ir laivą. Turėjo draugų dabartinėje AB "Klaipėdos laivų remontas", tad ten kurį laiką buvo jį priglaudęs. Pamatęs, kad gamykloje jis baigiamas išmontuoti, parsigabeno į Kretingą ir nuo tada laiko jį prie savo namo, kieme. O žmonės netiki, kad tai veikiantis laivas, vadina jį maketu.

Visą tą laiką laivas buvo po truputį tvarkomas, remontuojamas. Buvo pakeistas ir antstatas, įmontuoti elektros varikliai. "Nuolatos prie jo nesėdžiu. Įlendu, tai tą padarau, tai aną. Kai ką nors įtaisau, iškart ramiau, geriau pasidaro. Tas darbas labai ramina, pamiršti visus rūpesčius. Turėdamas tokį hobį, niekada nesirgsi", - sako J. Velžys. Intensyviau dirbama prie laivo buvo apie trejus pastaruosius metus, jo rekonstrukcija baigta šiemet. Pasak pono Jono, dabartinis jau yra kaip ir antras laivas, iš studentiškų laikų likęs tik korpusas. Su juo galima nerti giliau nei periskopinis gylis. Laivas turi benzininį variklį ir tol, kol gauna oro gali plaukti, bet kai neria, uždaromi vožtuvai ir įjungiami elektros varikliukai.

Į klausimą "Kam jis visa tai daro?", gydytojas atsakė: "Tam, kad būtų galima plaukti po vandeniu. Tai daryti ant vandens labai paprasta. O čia ir romantika, ir pavojai, ir visai kita savijauta, kai sėdi sausas tokiame aparate ir plauki po vandeniu. Gali pamatyti ir dugną, ir gyvūniją, ir nuskendusius objektus, ir visa kita. Jis nėra pritaikytas plaukti dideliame gylyje, bet 10-15 m gali panerti."

Po pasiplaukiojimo Kuršių mariose savadarbis povandeninis laivas savaitei prisišvartuos Klaipėdoje – jis bus eksponuojamas pirmą kartą šalyje rengiamoje jūrinių inovacijų parodoje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.

Parengta pagal:

• Dalia Bikauskaitė. Danės upėje išbandytas povandeninis laivas
• Asta Kažukauskienė. Išbandė lietuvišką povandeninį laivą

Komentarai (9)