Sambrūzdis dėl „Google“ pastangų sukurti didžiulę skaitmeninę biblioteką  (4)

Mičigano universiteto bibliotekų dekanas Paul Courant juokauja, kad jis taip pat vadovauja ir „našlaičių namams“. Tarp jo saugomų knygų yra tokie originalūs tekstai kaip „Apmaudi Kinijos klaida“ (Blunder Out of China) ir „Apalačių ribos: pirmoji Amerikos banga Vakarų kryptimi“ (The Appalachian Frontier: America‘s First Surge Westward), kurių autorinės teisės yra saugomos, nors jos priklauso žmonėms, kurių neįmanoma rasti. Žinomos kaip knygos „našlaitės“, jos yra vienas iš kontraversiško didžiausios pasaulyje interneto kompanijos „Google“ plano sukurti didžiulę skaitmeninę biblioteką elementų.

Prieš kelis metus „Google“ kompanija pradėjo dirbti su Amerikos tyrimų bibliotekomis, siekdama sukurti skaitmenines jų kolekcijų kopijas, kurių dalį ji padarė prieinamą internetu. Neilgai trukus autorių ir leidėjų grupė padavė kompaniją į teismą už autorinių teisių pažeidimą.

Dabar „Google“ ir ankstesni jos priešininkai siekia teisinio pritarimo praeitais metais dėl kolektyvinio ieškinio pasiektam susitarimui. Be viso kito tai leis kompanijai nuskenuoti milijonus nebeleidžiamų knygų, tarp jų – knygas „našlaites“, nesiekiant gauti leidimo iš individualių autorinių teisių turėtojų. Tuomet „Google“ galėtų pardavinėti atskirus darbus ar priėjimą prie visos savo bibliotekos, jei dalį pajamų sumokėtų tiems autorinių teisių turėtojams, kuriuos galima rasti. (Tam tikslui ji jau yra atidėjusi 125 mln. dolerių.)

Iki rugsėjo 4 dienos leidėjai ir autoriai galėjo pasitraukti iš susitarimo; susitarimą palaikantieji bet kada gali paprašyti „Google“ pašalinti jų kūrinius iš skaitmeninės bibliotekos. Kitą mėnesį federalinis teismas svarstys susitarimą ir tai padės nustatyti skaitmeninės leidybos ateitį.

Visame pasaulyje kilo susitarimui prieštaraujančiųjų banga. Rugpjūčio 31 dieną Vokietijos vyriausybė Amerikos teismui pateikė pareiškimą, kuriame teigiama, kad susitarimas, kuris apimtų vokiečių autorių Jungtinės Valstijose išleistas knygas, pažeistų Vokietijos autorinių teisių įstatymą. Prancūzų leidėjai taip pat teigia, kad susitarimas neatitinka jų šalies įstatymų. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad neplanuojama į knygų teisių registrą, kuris pagal susitarimą būtų sukurtas rinkti ir padalinti užmokestį autorinių teisių turėtojams, įtraukti Europos atstovų. Tai sustiprino įtarimus, kad užsieniečiai bus apiplėšti.

Japonijoje du žymūs rašytojai vietinei valdžiai pateikė skundą dėl „Google“ veiksmų. Daugelis Amerikos firmų priešinasi susitarimui, tarp jų ir dvi pagrindinės „Google“ konkurentės – „Microsoft“ ir „Yahoo!”, o taip pat ir „Amazon“ – didelė, knygomis tiek popieriniu, tiek elektroniniu formatu prekiaujanti firma. „Amazon“ teigia, kad Kongresas, o ne „Google“ ir jos sąjungininkai, turėtų nuspręsti, kaip skaitmeniniame amžiuje reikėtų tvarkytis su autorinėmis teisėmis.

Kartu su „Internet Archive“ – konkuruojantį projektą, kuriuo siekiama į skaitmeninį formatą pervesti bibliotekų turinius, vykdančia nepelno organizacija – minėtos firmos sukūrė prieš susitarimą agituojančią grupę „Open Book Alliance“. Šios grupės internetiniame puslapyje teigiama, kad susitarimas sukurs skaitmeninių knygų monopolį, kas neišvengiamai lems, jog vartotojai turės mažesnį pasirinkimą ir mokės daugiau. Tokie nusiskundimai patraukė Amerikos teisingumo ministerijos dėmesį ir ji pradėjo tyrimą, kuriuo siekia nustatyti, ar susitarimas yra antikonkurencinis. Ministerija savo išvadas teismui pateiks iki rugsėjo 18 d.

Savo ruožtu „Google“ vadovai teigia, kad į susitarimą nebegalima įtraukti kitų firmų dėl to, kad taip Amerikoje vykdomas kolektyvinis bylinėjimasis. Tačiau tai yra neišimtinis susitarimas, todėl teoriškai kitos kompanijos su „Google“ gali siekti panašaus sandėrio. Bet praktikoje nedaugelis linkę įsipainioti į šį teisinį labirintą ir skenuoti milijonus knygų be jokios garantijos, kad uždirbs pinigų.

Nepaisant to, „Google“ teigia, kad užuot slopinęs konkurenciją atsirandančioje elektroninių knygų rinkoje, susitarimas ją padidintų, pasiūlydamas internetinę alternatyvą tokioms brangioms nuosavybinėmis sistemoms kaip „Amazon Kindle“. Nusipirkę knygą iš „Google“ vartotojai galėtų ją skaityti bet kuria, prie interneto priėjimą turinčia priemone. Be to, sutarimu nustačius milijonų skaitmeninių knygų autorinių teisių statusą, kitoms firmoms tai padėtų lengviau pasiekti susitarimus jas naudoti.

Tai galėtų paaiškinti, kodėl susitarimas gauna paramą iš kai kurių netikėtų grupių. Neseniai parašytame laiške teismui Japonijos „Sony“, kuri taip pat kuria skaitytuvus elektroninėms knygoms, teisininkai tvirtino, kad, jei būtų pritarta susitarimui, tai turėtų „daugybę ir svarbių, konkurenciją skatinančių padarinių“.

Europos Sąjungos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos komisarė Viviane Reding viešai gyrė tokius naujus verslo modelius kaip „Google“, kurie, jos nuomone, prisidės prie ES „Europeana“ iniciatyvos Europos kultūrinį paveldą perkelti į skaitmeninį formatą. Pažadėdama prie naujų skaitmeninių ribų atvesti daugiau tokių knygų kaip „Apalačių ribos“, „Google“ turi svarią galimybę savo bylą laimėti.

Parengta pagal economist.com

Aut. teisės: politika.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)