KTU ir partnerių jungtinis DI kompetencijų centras plėtos mokslininkų kompetencijas ir vystys DI sprendimus kertiniuose šalies sektoriuose  ()

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimams vis labiau populiarėjant daugelyje kasdienio gyvenimo sričių, Lietuvos mokslininkai kartu su tarptautiniais partneriais kuria jungtinį DI kompetencijų centrą, skirtą tvariam gyvenimui ir darbui. Pasak „SustAInLivWork“ projekto vadovės, KTU profesorės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, DI pakeis tai, kaip gaminame daiktus, organizuojame sveikatos priežiūrą, valdome energijos tiekimą ir sprendžiame transporto problemas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors Lietuvos inovacijų diegimo rodikliai auga, atspindėdami santykinai didelę aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį, didėjančią skaitmenizaciją bei nuolat tobulėjančias produktų ir verslo procesų inovacijas, anot projekto vadovės, Europos inovacijų švieslentėje šalis vis dar vertinama kaip nuosaiki inovatorė.

„Ne paslaptis, kad per artimiausius kelerius metus DI smarkiai paveiks pasaulio BVP, kuris dėl spartesnio DI sprendimų kūrimo ir diegimo iki 2030 m. turėtų padidėti net 14 proc. Šiuo metu Lietuva turi stiprią DI bendruomenę su besiformuojančia DI ekosistema ir yra laikoma vidutinio lygio ekonomika, turinčia DI pagrindus ir galinčia daryti reikšmingą ekonominį poveikį“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centro vadovė prof. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Projekto „Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui“ („SustAInLivWork“), kurio atidarymo renginys „AI for Sustainable Future“ įvyko rugsėjo 14 d., tikslas – sukurti jungtinį DI kompetencijų centrą Lietuvoje, kuris veiktų kaip švyturys, darantis reikšmingą poveikį mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos stiprinimui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Jungtinis DI kompetencijų centras bus vystomas pasitelkiant ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą tarp keturių Lietuvos universitetų – KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) – ir dviejų pažangių partnerių – Tamperės universiteto (Suomija) ir Hamburgo technologijos universiteto (Vokietija).

Keturi pagrindiniai sektoriai

Remiantis Lietuvos DI strategija, DI plėtra šalyje turėtų būti sutelkta į keturis pagrindinius sektorius: gamybos, sveikatos, energetikos ir transporto. Projektu metu buvo daug kalbama ir diskutuojama kaip DI taikymas gamyboje galėtų optimizuoti tiekimo grandinės valdymą, pagerinti kokybės kontrolę naudojant kompiuterinę regą, užtikrinti savi-monitoruojančių sistemų diegimą ir siekti veiklos efektyvumo naudojant autonominius robotus.

Taip pat, kokį svarbų vaidmenį DI atlieka sveikatos priežiūros srityje, nes padeda tiksliai diagnozuoti ligas ir palengvina personalizuotą gydymą, mat gali apdoroti didelius duomenų kiekius, suprasti ligas, įgalinti išankstinį jų identifikavimą ir vykdyti prognozavimo uždavinius. „Taikant dirbtinį intelektą ligoninėse ir klinikose, sveikatos priežiūros sistema gali tapti išmanesnė, greitesnė ir veiksmingesnė teikiant sveikatos priežiūros paslaugas milijonams žmonių visame pasaulyje“, – teigė A.Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Kalbant apie energijos tinklą, DI potencialas didžiausias elektros energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo srityse: dirbtinis intelektas gali padidinti tinklo patikimumą pasitelkiant duomenų tyrybos įrankius ir išmaniąsias sprendimų priėmimo sistemas, taip atveriant kelią pažangesnei ir tvaresnei energetikos ateičiai.

 

„Dirbtiniu intelektu grįstos technologijos transporto ir logistikos srityje gali paskatinti dar didesnę šios pramonės šakos pažangą, paspartindamos ir optimizuodamos jos veiklą, pavyzdžiui, optimizuojant eismo srautus, valdant miesto parkavimo vietas, prognozuojant transporto priemonių parko užimtumą ar avarijų tikimybę. Tačiau šios DI taikymo sritys yra tik nedidelė dalis didžiulio DI potencialo, kuris naudingas įvairiems sektoriams ir mūsų kasdieniam gyvenimui“, – sakė projekto vadovė.

Daugelis DI sprendimų jau naudojami

Nors DI sprendimai gali būti taikomi daugelyje sričių, VDU Informatikos fakulteto dekanas, profesorius dr. Tomas Krilavičius, įsitikinęs, jog DI yra efektyviausias, kai naudojamas kaip pagalbinis – asistavimo – įrankis priimant sudėtingus sprendimus.

„Tikriausiai geriausias būdas taikyti DI – naudoti jį, kaip išmaniąją sprendimų priėmimo sistemą, kai reikia spręsti gana sudėtingus klausimus. Tačiau norint tinkamai naudotis šiuo įrankiu, svarbu suprasti, kaip jis veikia“, – sakė prof. dr. T. Krilavičius, taip pat dalyvavęs projekto partnerių diskusijoje „AI for Sustainable Future“ renginio metu.

Tiesa, DI taikymas kelia ir iššūkius. Vienas jų – pasiekti sutarimą dėl to, kas yra DI ir kokiems tikslams juo reiktų naudotis. Vieno iš projekto „SustAInLivWork“ strateginių partnerių, LSMU, tyrėjas Arnas Karužas pabrėžė, kad kartais medikai net nepastebi, jog savo praktikoje jau taiko DI.

 

„Problema, su kuria susiduriame, yra tai, jog gydytojai ne visada pastebi, jog kasdien naudoja DI grįstus sprendimus. Kai klausiu kolegų, ar kada nors praktikoje naudojote kokį nors DI įrankį, jie akimirką pagalvoja ir atsako: „Ne, tikriausiai ne“. Tačiau juk apžiūros kabineto įrangą, kurioje jau yra įdiegti DI sprendimai, jie naudoja kasdien. Nors turime daug duomenų apie DI įvairiose medicinos srityse, o ypač – medicininio vaizdų gavimo, tačiau mums trūksta klinikinio pritaikymo ir geros klinikinės praktikos pavyzdžių naudojant DI sprendimus“, – tikino gydytojas kardiologas A. Karužas.

Eksperto teigimu, DI gali pagerinti diagnostiką ir pacientų gydymą, jei gydytojai yra susipažinę su DI taikymu savo kasdienėje darbo eigoje: „Jei mes, gydytojai, žvelgsime į DI kaip į asistentą arba kaip į antrąją nuomonę, galėsime dirbti efektyviau ir tapti geresniais gydytojais.“

Ar dirbtinis intelektas pakeis profesionalus?

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai girdimas klausimas, ar dirbtinis intelektas pakeis žmones darbo vietoje. Tačiau asociacijos „INFOBALT“ prezidentės Rimos Valentukevičienės teigimu, AI nepakeis visų specialistų – tik tuos, kurie negebės naudotis DI.

 

„Buvo atlikta apklausa, kurioje buvo tiriami žmonės, siekiantys įgyti DI žinių. Apklausos rezultatai parodė, kad 40 proc. darbuotojų reikia persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją, kad artimiausių vienerių-trejų metų perspektyvoje jie galėtų atlikti savo dabartines pareigas ir adaptuotis prie pasaulinės skaitmeninių technologijų ir DI eros. Tai reiškia, kad visos įmonės išgyvena transformaciją ir net jei dabartinėje pozicijoje darbuotojas tenkina visus jam keliamus reikalavimus, jam vis tiek svarbu domėtis bet jau savo darbinės srities technologinėmis naujovėmis ar mokytis naudotis tokiais įrankiais “, – sakė A. Valentukevičienė.

Suomijos technologinių tyrimų centro (VTT) iniciatyvos „Sustainable Industry X (SIX)“ vadovo Harri Niemineno teigimu, daugeliui žmonių DI, jo algoritmai ir modeliai panašūs į juodąsias dėžes – trūksta jų supratimo, gautų rezultatų pagrindimo. Vis dėlto kvalifikuotos darbo jėgos, kuriančios, diegiančios ir prižiūrinčios DI grindžiamas sistemas, poreikis nuolat auga.

„Kalbant apie žinių ir kompetencijų kūrimą, šiame procese universitetams tenka labai svarbus vaidmuo. Teikti informaciją apie DI kartu reiškia ir vykdyti mokslinius tyrimus bei jų rezultatus perteikti būsimiems talentams, kurie vėliau dirbs mūsų pramonėje. Tačiau kylančios kliūtys ir iššūkiai, susiję su DI žiniomis, yra sudėtingi ir reikalauja bendradarbiavimo tarp verslo atstovų ir švietimo įstaigų“, – tikino H. Nieminenas.

Siekia suprasti DI ir jį tobulinti

 

Dr. Alexanderis Schlaeferis, projekto partnerio Hamburgo technologijos universiteto Medicinos technologijų ir intelektinių sistemų instituto profesorius, pabrėžė, kad projektas „SustAInLivWork“ skirtas ne tik šviesti visuomenę ir specialistus apie DI taikymą, bet ir kurti novatoriškus DI sprendimus bei technologijas.

„Manau, kad pernelyg dažnai dirbtinis intelektas vaizduojamas kaip stebuklingas eliksyras: tarsi mes galime paimti tam tikrus duomenis, pridėti keletą algoritmų ir gauti sprendimą. Tačiau labai dažnai DI sprendimai reikalauja tarpdisciplininio bendradarbiavimo, įtraukiant skirtingas kompetencijas, požiūrį bei galimas naudas. Kita vertus, labai svarbu, kad atitinkami specialistai suprastų kaip veikia DI algoritmai, koks jų potencialas, kad galėtume vystyti DI atliepiant svarbiausius visuomenės prioritetus. Šiuo projektu būtent to ir siekiama“, – sakė dr. A. Schlaeferis.

„SustAInLivWork“ centre bus kuriama duomenų saugojimo infrastruktūra, vykdomi intelektinių sistemų modeliavimai, testavimai bei verifikacijos fokusuojantis į aiškinamojo DI taikymą kuriant etiškus ir tvarius sprendimus. Taip pat duomenų saugojimo infrastruktūros kūrimą, priežiūrą, palaikymą ir taikymą, mokymus ir kursus, apimančius gerąsias praktikas, kaip integruoti DI sprendimus užtikrinant tvarumą privačiame ir viešajame sektoriuose.

 

„Įmonės taip pat gali tikėtis įvairių privalumų, įskaitant aukštos vertės individualizuotus mokymus, galimybę naudotis patalpomis, įranga ir susipažinti su naujais DI sprendimais bei jų pritaikymo galimybėmis. Verslai galės daryti įtaką mokslinių tyrimų kryptims, prisidėti prie naujos kartos pramonei pasirengusių talentų ugdymo ir didinti savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros  (MTTP) pajėgumus“, – tikino projekto vadovė prof. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Projekto „SustAInLivWork“ metu DI kompetencijų centras bus kuriamas keliais etapais. Pirmame etape, kuris prasidėjo jau rugsėjo 1-ąją, bus įkurtas centras ir jo valdymo struktūra, augimo etape centro veikla palaipsniui bus plečiama, o po šešerių metų tikimasi, kad centro generuojamos pajamos padengs jo veiklos sąnaudas ir užtikrins ilgalaikį savarankiškumą teikiant paslaugas privačiam ir viešajam sektoriui.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ „Teaming for Excellence“ priemonės projekto dotacijos sutarties Nr. 101059903. Nacionalinio finansavimo sutarties Nr. 10-042-P-0001.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(1)
(-1)

Komentarai ()

Susijusios žymos: