Atėjus Juodajam penktadieniui ekspertai pataria, kaip perkant internetu vietoje originalios prekės neįsigyti klastotės  ()

Juodasis penktadienis sutraukia begales žmonių ne tik į fizines, bet ir į internetines parduotuves – daugelis nori pasinaudoti galimybe apsipirkti pigiau. Tuo naudojasi ir sukčiai, siūlydami klastotes vietoj originalių gaminių, o kartais tiesiog išviliodami pinigus, bet prekių taip ir neatsiųsdami. Ekspertai pataria apsiperkant per išpardavimus nepamesti galvos ir prieš mokant pinigus išsiaiškinti, ar parduotuvė patikima, o joje parduodamos prekės – ne klastotės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Pirkimas internetu yra patogesnis, nes patikusias prekes galima įsigyti neišeinant iš namų. Kita vertus, elektroninėje erdvėje prekės negalima gyvai apžiūrėti, įsitikinti jos kokybe, todėl tuo naudojasi sukčiai, bandantys parduoti klastotes vietoje originalių gaminių, o kartais sukurdami fiktyvias parduotuves, kuriose užsisakę prekę pirkėjai paprastai jos negauna ir praranda pinigus. Tad apsiperkantiems internetu patariame neskubėti, įsitikinti, kad nesusidūrėte su apgavikais ir vadovautis kritiniu mąstymu“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Kaip neapsigauti perkant internetu?

Valstybinio patentų biuro vadovė sako, kad klastočių gamintojai, deja, bet taip pat tobulėja, todėl iš pirmo žvilgsnio atskirti, ar prekė yra originali, ar pagaminta pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, gali būti sudėtinga.

„Vienas iš perspėjančių signalų turėtų būti pernelyg maža prekės kaina. Tarkime, žinote, kad tam tikro prekių ženklo rankinė ar batai kainuoja kelis šimtus eurų, o kokioje nors internetinėje parduotuvėje pamatote juos parduodamus už porą dešimčių eurų. Tokiu atveju greičiausiai pardavinėjamos klastotės, nebent esate įsitikinę, kad jas siūlo oficialaus prekių ženklo atstovo ar platintojo parduotuvė, kuri yra patikima. Elektroninė parduotuvė Kinijoje ar socialiniame tinkle sukurta neaiški paskyra tikrai nėra geriausia vieta įsigyti neva originalias prekes“, – komentuoja I. Urbonė.

Patiklius pirkėjus vilioja ne tik klastočių pardavėjai, bet ir fiktyvių elektroninių parduotuvių kūrėjai. JAV kibernetinių tyrimo kompanijos „Bolster“ duomenimis, sukčiai yra sukūrę daugiau nei 100 garsių prekių ženklų fiktyvias parduotuves, tarp kurių tokie vardai kaip „Nike“, „New Balance“, „Vans“, „Adidas“, „Columbia“, „Converse“, „Timberland“, „Crocs“, „UGG“, „Guess“, „Doc Martens“ ir kiti.

„Svarbu išsiaiškinti, ar elektroninės parduotuvės svetainėje nurodytas pardavėjo pavadinimas, registracijos adresas, išsamūs kontaktiniai duomenys. Sukčiai dažniausiai nurodo tik elektroninio pašto adresą, nepateikia telefono ar fizinės buveinės adreso, tad iš tokių parduotuvių prekių geriau nepirkti, mat kilus nesklandumams nebus galimybės kreiptis“, – pataria pašnekovė.

 

Taip pat reikia įsitikinti, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą ir yra nurodžiusi informaciją apie tai, ar portalo adresas yra saugomas – tai galima sužinoti iš to, kad adresas turi prasidėti „https“, o ne „http“.

Verta atlikti nedidelį tyrimą ir išsiaiškinti, kokius rezultatus apie pasirinktą internetinę parduotuvę galima rasti paieškos sistemose, ar yra vartotojų atsiliepimų ne vien tik svetainėje, bet ir kituose interneto puslapiuose, socialinių tinklų paskyrose, ir ar tie atsiliepimai nėra vien tik labai teigiami.

Stengiasi viešinti sukčius

Didžioji dalis klastočių Lietuvą pasiekia iš Kinijos. Pasak Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, daugiau nei 9-ios iš 10-ties visų paštu atsisiunčiamų siuntų su klastotomis prekėmis yra iš Kinijos, kitos siunčiamos iš Honkongo, Turkijos.

„Gyventojai klastotes sąmoningai arba netyčia įsigyja apsipirkdami internetinėse parduotuvėse, vėliau tokios prekės pašto siuntomis atvyksta į Lietuvą. Mūsų turimais duomenimis, pagal prekių sulaikymo atvejų skaičių, 90 proc. atvejų yra sulaikomos būtent pašto siuntos. Dažniausiai atsisiunčiamos prekės, kurios yra pagamintos galimai pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, yra sportinė avalynė, drabužiai, rankinės, kosmetikos priemonės, žaislai“, – vardija muitinės atstovė.

 

Sulaikius klastotes, yra surašomas prekių sulaikymo protokolas, susisiekiama su prekių ženklų savininkais ar jų atstovais ir, gavus patvirtinimą, kad prekės nėra originalios, jos sunaikinamos.

Neretai vartotojai klastočių įsigyja ir pagal skelbimus socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė sako, kad tarnyba kartais sulaukia vartotojų kreipimųsi dėl įsigytų galimai padirbtų prekių, tačiau jų nėra daug.  

„Dažniausiai skundžiamasi dėl įsigytų kosmetikos gaminių, pvz., kvepalų, drabužių ar avalynės, rečiau dėl elektrotechnikos gaminių kokybės. Mūsų tarnyba pati neatlieka ekspertizės dėl prekių klastočių, tačiau surinkusi visą informaciją ir turėdama pagrįstų įtarimų, kreipiasi į policiją, kuri atlieka tyrimą“, – kalba VVTAT direktorė.

Jos teigimu, dažnai galimas klastotes parduodančiose internetinėse parduotuvėse ar socialinių tinklų paskyrose nebūna pardavėjo kontaktinių duomenų, neįmanoma nustatyti atsakingo subjekto Lietuvoje, o visi mokėjimai iškeliauja per kurjerius į trečiąsias šalis.

 

„Pavyzdžiui, nesenas atvejis, kai „Facebook“ paskyrose pardavėjas deklaravo veikiantis Lietuvoje ir parduodantis rankų darbo odinius gaminius, tačiau pirkėjai gaudavo prekes su Kinijos etiketėmis, gaminiai neatitiko deklaruotų savybių. Be to, minėtose el. parduotuvėse nebuvo nurodytas konkretus pardavėjas, į klausimus el. paštu vartotojai atsakymų nesulaukdavo. Surinkę duomenis nustatėme, kad elektroninės parduotuvės buvo registruotos Kinijoje. Tokius atvejus stengiamės viešinti, tačiau papildomai norime paraginti vartotojus, kad ir patys būtų atsargesni, besirinkdami prekes internetinėse parduotuvėse“, – sako G. Aleksaitė.

Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę visuomenės dėmesį siekiama atkreipti šiuo metu Valstybinio patentų biuro vykdoma kampanija #RinkisKasTikra. Gyventojai raginami nepirkti padirbinių, žinoti, kaip juos galima atpažinti, suvokti, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o tuo pačiu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()