Pirmas žingsnis importo pakeitimo technologijų sferoje kryptimi jau žengtas. Prezidentas V. Putinas šią savaitę pritarė preferencijas rusiškai programinei įrangai (PĮ) nustatančiam įstatymui, įsigaliosiančiam 2016 sausio 1 dieną. Jis tiesiogiai nenustato draudimų užsieninei programinei įrangai, tačiau įpareigoja valstybinius organus pagrįsti jos pirkimo priežastis. Įstatymas numato ir rusiškos PĮ registro sudarymą. Šiame registre atsidūrusios kompanijos – gamintojos privalės būti juridiškai įformintos ir veikti RF teritorijoje, bei būti valdomos RF piliečių.

Prieš griežtas preferensijas rusiškos PĮ gamintojams pasisako Finansų ministerija ir Federalinė antimonopolinė tarnyba. Tuo tarpu valstybės Dūma pasirengusi sugriežtinti įstatymą, jei vyriausybė iki rudens nesuderins užsieninės PĮ valstybinių pirkimų ribojimo būdų.

Kryptis aiški – idėjai jau daugiau nei pusmetis, vienaip ar kitaip ji bus įgyvendinama. Kokios bus pasekmės?

Vietinis kontekstas. Prarastas dešimtmetis

Iš pradžių svarbu suprasti, kokį kelią nuėjome. Prieš devynis metus, 2016-aisiais, Nepriklausomų IT ekspertų lyga (Лига независимых экспертов в области информационных технологий – ЛИНЭКС) LINEKS, Tarptautinio kompiuterijos klubo konferencijoje rengė verslo scenarijų žaidimą: kelios dešimtys žinomų Rusijos IT kompanijų vadovų ieškojo optimalios savo verslo vystymo strategijos įvairių ateities scenarijų sąlygomis. Ekspertai sukūrė penkis rusiškos IT vystymosi scenarijus ir atitinkamai juos pavadino: „Eldorado“, „Visiems neužteks“, „Košmaras“, „Naujas kursas“ ir „Utopija“.

Verslo žaidimo dalyviai, pagrįstai laikydami save patyrusiais versle realistais, iš svarstymo nutarė išbraukti du ekstremalius scenarijus (optimistiškiausią – „Utopija“ ir pesimistiškiausią – „Košmaras“). Sutelkė dėmesį į labiausiai tikėtiną scenarijaus trajektoriją: nuo „Eldorado“, per „Visiems neužteks“ prie „Naujojo kurso“. O veltui! Realybėje viskas pasirodė kitaip.

Per pastaruosius devynis metus ekonominis ir institucinis režimas Rusijoje taip ir nepakito. Todėl scenarijui „Utopija“ išsipildyti nebuvo lemta. Todėl IT rinkos vystymosi scenarijaus keitimo solo vaidmenį vykdė energijos išteklių kaina. Per devynis metus, ši kaina, staiga pakilusi ir nukritusi, po to vėl pakilusi ir pasilaikiusi, galiausiai nukrito, nuosekliai rusiško IT rinką nuvedė į „Košmarą“.

Jau pernai dalyvavau projekto „Rusiškos informacinių technologijų srities inovatyvaus vystymosi ir globalizacijos scenarijai ekspertizėje, kurią drauge atliko kompanija Ernst & Young ir Rusijos rizikos kapitalo kompanija. Šį kartą negatyvus scenarijus buvo pavadintas „Prarastas dešimtmetis“. Bazinėmis jo charakteristikomis tapo: izoliacianistinė valstybės politika, iracionalus importo pakeitimo strategijos variantas, ribojamas pasaulinių inovacijų rinkos pasiekimas, asmeninio investuotojų aktyvumo sumažėjimas, kadrų traukimasis ir emigracija bei išlaidų mokslui ir švietimui mažinimas.

Kitais, 2015 metais, šis scenarijus rusiškoje IT rinkoje realizavosi visu gražumu.

Ekonominė tvirtovė

Pasikeitė ir pasaulis. Nacionalinių IT pramonių vystymosi aprašymui Gartner analitikai sukūrė specialią scenarijų planavimo metodiką. Joje naudojami du megafaktoriai: „Ekonomikos sveikata“ ir „Informacinė politika“, apibendrinantys daugiau nei 70 ekonominių, socialinių ir politinių rodiklių. Megafaktorių derinys pateikia keturis galimus vystymosi scenarijus: „Ekonominė tvirtovė“, „Natūrali atranka“, „Patogus kalėjimas“ ir „Chaotiška gausa“.

Remdamiesi Gartner metodika, pabandėme paskaičiuoti, kur dabar yra rusiška IT pramonė. Paaiškėjo, kad dabar mums aktualiausias scenarijus – „Ekonominė tvirtovė“. Štai jo pagrindinės charakteristikos.

Ar rusiška PĮ pagerės?

Pagal šiuos scenarijus rinka ir atėjo prie naujo įstatymo. Jo iniciatoriai įvardina dvi tikslų grupes. Pirmiausia, ekonominiai tikslai – paskatinti vietinės IT industrijos vystymąsi. Antra, nacionalinio saugumo tikslai – sumažinti valstybinių IT sistemų veikimo sutrikimų ir slaptų duomenų nutekėjimo riziką.

Visa tai įmanoma, jei bus didinama rusiškos PĮ kiekybė (realizavimo apimtys) ir gerinama kokybė, kuriama nauja, tobulesnė produkcija. Klausimas: ar tam pasitarnaus naujas įstatymas? Atsakymas – nežymiai: ši priemonė praktiškai nepagerins PĮ konkurencingumo, o naudotojai dėl to praloš.

Įstatymdavių pareiškimai, kad „programinės įrangos sferoje turime parengtą pramonę, gebančią konkuruoti netgi su amerikiečių kompanijomis ir lenkiančią BRIKS lygį“, – visiška profanacija. Iš tikrųjų tai visiškai ne taip. iš 81 klasės (pagal IDC klasifikaciją) komercinės PĮ Rusijoje gaminamos mažiau, nei 10% klasių. Naujų konkurentabilių PĮ klasių kūrimas yra ilgas ir brangus. Tam būtinos lėšos šimtus kartų viršija pajamas, kurias Rusijos PĮ kūrėjai gaus pagal naująjį įstatymą.

Komentarai (2)