Mokslininkai atsitiktinai sukūrė pelės embrioną su šešiomis kojomis ir be lytinių organų – tai atskleidė, kaip DNR pokyčiai gali turėti didelės įtakos vystymuisi, skelbia „Science Alert“ ir „Metro“.

Gulbenkiano mokslo instituto Oeirase (Portugalija) komanda tyrinėjo, kaip veikia tam tikras baltymas viduriniuoju embriono augimo etapu.

Vystymosi biologo Moisés Mallo vadovaujama komanda daugiausia dėmesio skyrė vienam konkrečiam receptoriniam baltymui – Tgfbr1.

Šis baltymas, oficialiai vadinamas transformuojančio augimo faktoriaus beta receptoriumi I, dalyvauja genų raiškoje – iš esmės padeda nuspręsti, kuriuos genus kur aktyvuoti, nuspręsdamas, kokia kiekviena ląstelė turėtų tapti, pavyzdžiui, kraujo ląstele, raumeniniu audiniu ar nervine ląstele.

How an accidental six-legged mouse could one day help fight cancer https://t.co/ogIGUZhskc

— Metro (@MetroUK) April 2, 2024

[Vokietija] Beprotiška išmanioji spyna. Galima užrakinti/atrakinti net 7 skirtingais būdais ir kurti scenarijus! („Aqara Smart Door Lock A100 Pro“) 2752 2 Mažiausia kaina Labai ribotas kiekis Tinka EU tipo durims Fantastiškas funkcionalumas Išsamiau

Šiame tyrime mokslininkai „išjungė“ Tgfbr1 pelių embrionuose maždaug įpusėjus jų vystymuisi, norėdami išsiaiškinti, kaip jis veikia nugaros smegenų vystymąsi.

Jie aptiko embrioną, kuriam vietoj lytinių organų išsivystė papildomos galūnės, o kai kurie organai augo už jo kūno ribų.

Atrodo, kad be šio baltymo pradėjo veikti kiti genai, kurie liepė ląstelėms auginti kojas, o ne lytinius organus.

Tai buvo ne visai tai, ko komanda tikėjosi.

Tačiau dabar jie tikisi, kad tolesni tyrimai leis nustatyti, ar Tgfbr1 ir jo giminaičiai gali paveikti DNR kitose sistemose, pavyzdžiui, metastazavusiame vėžyje.

Rašydami žurnale „Nature Communications“ jie teigė: „Mechanizmų nustatymas ir nustatymas, ar jie veikia ir kituose fiziologiniuose ir patologiniuose procesuose, kuriuos kontroliuoja [Tgfbr1] šeimos nariai, gali turėti toli siekiančią reikšmę mūsų supratimui apie morfogenetinius procesus ir ligas“.

Dabartiniai vėžio gydymo būdai jau yra nukreipti į navikų DNR, todėl geresnis supratimas, kaip jie veikia, galėtų padėti sukurti naujus ir geresnius gydymo būdus.

Jie taip pat tiria, ar šis baltymas taip pat yra paslaptingojo hemipenio (kuris turi dvi galvutes), kurį turi kai kurios gyvatės, – priežastis.

Komentarai ()

Mes galėtume būti nuodingi. Netikėtas atradimas: turime genus, kurie leidžia gaminti nuodus

+1

(1)

Mokslininkai skelbia atradę būdą, kaip pašalinti ŽIV iš žmogaus ląstelių

+1

Prof. V. Šikšnys – apie labiausiai džiuginančius CRISPR-Cas9 laimėjimus ir naujausius tyrimus

+1

Proveržis: nuo gimimo negirdinčiam berniukui eksperimentinė genų terapijos procedūra suteikė klausą

+1

Skelbia karą šunų išmatoms: DNR testai padės nustatyti „nusikaltėlius“

+1

Sukryžmino karvę ir ryžius: galbūt tai valgys mūsų anūkai

+1

Proveržis. Skelbia dar vienu žingsniu priartėję prie mamutų atkūrimo

+1

Revoliucinis laimėjimas. Pirmą kartą pacientui persodintas genetiškai modifikuotos kiaulės inkstas (Video)

+1

Kinai klonavo pirmąją rezus beždžionę: tikisi jas gausiau ir efektyviau naudoti medicininiuose tyrimuose

+1

Dr. G. Sasnauskas: gerai, kad dirbtinis intelektas kol kas nėra visagalis

+1

Kas yra paveldima retinopatija? Kol kas dar neįveikiamai genetinei ligai nuolat ieškoma vis pažangesnių diagnostikos ir gydymo metodų

+1

Mokslininkas L. Mažutis – apie tai, kodėl svarbu pažvelgti į kiekvieną iš 40 trln. ląstelių, sudarančių mūsų organizmą

+1

Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai

+1

Pirmoji genetiškai redaguota mėsa bus CRISPR „ištaisytų“ kiaulių

+1

Dr. G. Tamulaitienė – apie baltymų struktūras, jų grožį ir tai, kodėl mokslininkams naudinga bendradarbiauti su menininkais

+1