Mokslininkai skelbia apie pavojų - „pavojingai priartėjome“ prie tikrų mini smegenų sukūrimo  ()

Mokslo bendruomenė pavojingai priartėjusi prie (arba netgi jau peržengė) savo etinės atsakomybės ribas, skubėdama tyrinėti ir suvokti smegenų mįsles ir eksperimentuodama su dirbtinai išaugintais substratais, perspėja kai kurie mokslininkai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2019-10-30 Mokslininkai skelbia apie pavojų - „pavojingai priartėjome“ prie tikrų mini smegenų sukūrimo  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mini smegenys, taip pat dar vadinamos organoidais, pastaraisiais metais tapo be galo svarbiu neuromokslo ir su juo susijusių sričių resursu. Nors šie laboratorijose iš kamieninių ląstelių išauginti analogai techniškai nėra laikomi smegenimis ar gyvūnų organais, funkciškai jie tampa tokie artimi joms, kad verčia kelti rimtų etinių klausimų, ar net kalbėti apie jų naudojimo uždraudimą, sako kai kurie neuromokslininkai.

Praėjusią savaitę didžiausiame pasaulyje neuromokslininkų susirinkime mokslininkų iš San Diege veikiančios laboratorijos „Green Neuroscience Laboratory“ vadovaujama komanda surengė pristatymą ir pateikė argumentų, kodėl neuromokslininkams „skubiai reikia“ sukurti esminių kriterijų, kurie apibrėžtų „juslingumą“, kad ateityje mokslinių tyrimų metų naudojamoms mini smegenims ir kamieninių ląstelių kultūroms būtų taikomos nustatytos etikos taisyklės.

„Sudėtiniai ir priežastiniai požymiai šiose kultūrose dažnai yra labai panašūs į natūraliai susidarančius nervų substratus, – paaiškino komanda. – Naujausi įvykiai organoidų mokslinių tyrimų srityje taip leidžia teigti, kad anatominiai substratai dabar artėja prie lokalaus tinklo organizacijos ir didesnių struktūrų, randamų justi gebančiose gyvūnuose.“

Induose užaugintos mini smegenys leido mokslininkams tyrinėti skirtumus tarp žmonių ir šimpanzių, o šios srities vystymosi sparta yra beveik gąsdinanti.

Kovą mokslininkai išaugino mini smegenis (skelbta, kad savo sudėtingumu jos prilygo maždaug 12-13 savaičių amžiaus žmogaus embriono smegenims), ir jų eksperimento metu jos spontaniškai prisijungė prie šalia buvusių stuburo smegenų ir raumenų audinio.

Po kelių mėnesių kito eksperimento metu mokslininkai užfiksavo organoidų vykdomą elektrinę veiklą, kuri gąsdinančiai priminė žmogaus smegenų bangas.

Nors tokių netikėtų pasiekimų padariusios mokslininkų komandos paprastai skuba pažymėti, kad organoidai, kuriuos mes gebame sukurti šiandien, yra gerokai nutolę nuo žmogaus ar gyvūno smegenų pagal savo gebėjimus, „Green Neuroscience Laboratory“ direktoriaus Elano Ohayono ir jo komandos atliktas kompiuterinis modeliavimas leidžia teigti, kad pavojingai artėjame prie galimybės sukurti juslias smegenis lėkštėje.

„Dabartiniai organoidų tyrimai yra pavojingai priartėję prie šio etinio Rubikono ir gal net jau peržengė jį, – paaiškino mokslininkai. – Nors šioje srityje manoma, kad dabartiniai organoidai neatitinka ląstelinių elementų sudėtingumo ir įvairovės in vivo, dabartinės kultūros savo forma jau panašios į juslių smegenų struktūrą ir veiklą kritinėse srityse bei gali gebėti vykdyti juslią veiklą.“

„Green Neuroscience Laboratory“ laboratorijai vadovauja Elanas Ohayonas ir Ann Lam. Šie du neuromokslininkai parengė pagrindinių etikos principų rinkinį savo moksliniams tyrimams, siekdami atskirti „toksiškas metodologijas“, eksperimentus su gyvūnais ir metodus, kurie pažeidžia individų teises, privatumą ir autonomiją.

Jų nuomone, dabar su mini smegenimis atliekamų mokslinių tyrimų sudėtingumas reiškia, kad apsaugos reikia ir tokiems primityviems organoidams, kurie tiesiog gali būti pakankamai sudėtingi, kad gebėtų savarankiškai mąstyti ir justi.

„Net jeigu egzistuoja tik galimybė, kad organoidas gali justi, mes jau galime peržengti ribą“, – dienraščiui „The Guardian“, – sakė E. Ohayonas. – Mes nenorime, kad žmonės vykdytų mokslinius tyrimus, kurių metu kažkas gali kentėti.“

Ši mokslininkų pora nėra vieninteliai akademikai, reiškiantys savo susirūpinimą. Anksčiau šį mėnesį Pensilvanijos universiteto neuromokslininkų komanda paskelbė savo tyrimo išvadas, kuriose teigia, jog šiai sričiai reikalingos gairės, kurių dabar nėra, ypač kalbant apie laboratorijose auginamus organoidus, kurie persodinami į gyvūnų organizmus.

„Ši sritis sparčiai vystosi, ir mums toliau keliaujant šiuo keliu, mokslininkai privalo prisidėti prie etikos gairių sukūrimo, ir jos turėtų būti pagrįstos moksliniais principais, kurie apibrėžia, kaip reikėtų vertinti jų naudojimą prieš ir po transplantacijos į gyvūnus“, – sakė neurochirurgas Isaacas Chenas.

„Nors šiandieniniai smegenų organoidai ir smegenų organoidų šeimininkai, kuriems jie persodinami, dar nėra gerokai priartėję prie kokio nors sąmoningumo lygio, jau dabar suvokiama būtinybę apibrėžti susijusius etikos klausimus, kad išvengtume potencialių duobių ir toliau besivystant šiai technologijai“, – sakė jis.

Šis mokslinis tyrimas buvo pristatytas šią savaitę Čikagoje vykusio kasmetinio Neuromokslo draugijos susitikime „Neuroscience 2019“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(10)
(4)
(6)

Komentarai ()