Europoje prasideda didžiausia krizė per pastarąjį dešimtmetį: pagerėjimo nebus iki pat 2026 m. (3)
Europos šalys atsidūrė ties giliausios per pastarąjį dešimtmetį krizės riba, nes po šios žiemos dujų atsargas teks papildyti be Rusijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atsižvelgiant į staigų energijos kainų kilimą dėl visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos nuostoliai sudarė apie 1 trilijoną USD. Apie tai praneša „Bloomberg“.
Pažymima, kad Europos šalys atsidūrė ties giliausios krizės per pastarąjį dešimtmetį slenksčiu, nes po šios žiemos dujų atsargas teks papildyti be Rusijos. „Bloomberg“ žurnalistai rašo, kad net jei ES pavyks padidinti pasiūlą, situacija rinkoje išliks įtempta iki 2026 m., kai atsiras papildomų gamybos pajėgumų iš JAV ir Kataro. Iki to laiko „mėlynasis kuras“ vargu ar atpigs.
Siekdama kovoti su trūkumu, Europos Komisija nustatė minimalius atsargų tikslus. Iki vasario 1 dienos rezervuarai turėtų būti užpildyti bent 45 %, kad šildymo sezono pabaigoje jie neišsektų. Jei žiema bus švelni, tikslas yra išlaikyti 55 % saugojimo lygį iki žiemos laikotarpio pabaigos.
Iššūkis yra rasti pusiausvyrą tarp gamyklų veikimo ir namų šildymo trumpuoju laikotarpiu, nepažeidžiant paskatų investuoti į atsinaujinančią energiją, kuri plačiai laikoma tvariausia išeitimi iš energijos krizės.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2022 m. ES pavyko sumažinti dujų poreikį 50 mlrd. m3, tačiau 2023 m. regione vis dar gali trūkti 27 mlrd. m3.
