„Sukėlė pavojų visam blokui.“ Vokietija perdavė Rusijai NATO povandeninių laivų duomenis ()
„Nord Stream 2“ licencijavimo proceso metu Rusijos pusė domėjosi slapta informacija apie NATO povandeninių laivų nardymo zonas Baltijos jūroje. Duomenys jai buvo perduoti ir dabar kelia grėsmę, sako politikai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija per Vokietijos licencijavimo struktūras mėgino gauti slaptą informaciją apie NATO povandeninius laivus Baltijos jūroje tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“. Tai pranešė agentūra DPA, remdamasi parlamentinės tyrimo komisijos, sudarytos Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamente, išvadomis, praneša.
Pasak Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) parlamentaro Sebastiano Ehlerso, Vokietijos Štralzundo miesto kalnakasybos departamentas dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus vardu paprašė Bundesvero NATO povandeninių laivų nardymo zonų Baltijos jūroje koordinačių. Ši tarnyba buvo viena iš licencijas išduodančių institucijų ir 2018 m. buvo atsakinga už leidimo tiesti ir eksploatuoti dujotiekį Vokietijos pakrančių vandenyse.
Sprendžiant iš komisijos posėdžių informacijos, Rusijos pusei buvo pateikti „labai apytiksliai duomenys“, rašo DPA. Tačiau tokių duomenų perdavimas „sukėlė pavojų Vokietijos ir NATO saugumui“, šį parodymą komentavo tyrimo komisijos vadovas Hannesas Dammas.
Leidinys primena, kad Vokietija tiria korupciją išduodant „Nord Stream 2“ licenciją. „Nord Stream 2“ licencijavimo procesą lydėjo korupcijos skandalai, Vokietijos pareigūnų kaltinimai pažeidimais ir Rusijos interesų lobizmas.
2021 m. pradžioje Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje vietos parlamento sprendimu buvo įkurtas Klimato ir ekologijos apsaugos fondas (Klima-und Umweltschutz MV). Jo tikrasis tikslas buvo skatinti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą, nepaisant JAV sankcijų grėsmės.
„Gazprom“ fondą finansavo 20 mln. eurų. Šiuo atžvilgiu fondo vadovybė buvo apkaltinta kyšininkavimu. Nuo 2022 metų gegužės mėnesio visas fondo veiklos aplinkybes tiria speciali parlamentinė komisija. Prasidėjus plataus masto karui tarp Rusijos ir Ukrainos, Vokietijos valdžia sustabdė dujotiekio sertifikavimą.
