„Į Rytus pumpavo 3 mlrd. kubinių metrų dujų. 10 kartų daugiau nei Lenkija.“ Ką visiškai slapta padarė Ukraina ()
Šią žiemą Ukraina labai padėjo Europai, bet apie tai mažai kas žino.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina padarė didelę paslaugą Europai ir suteikė Europos bendrovėms savo didžiules dujų saugyklas, į kurias buvo pumpuojamos dujos, kad susidarytų įspūdingos atsargos. Ši patirtis buvo tokia sėkminga, kad ateinantį pavasarį, vasarą ir rudenį ją ruošiamasi pakartoti dar didesniu mastu. Apie tai praneša britų žurnalas „The Economist“.
Faktas tas, kad vasarą pirkti dujas neatidėliotinų sandorių rinkoje yra daug pigiau nei žiemą. Tačiau tam, kad sandoris įvyktų, reikėjo tik kažkur sandėliuoti prekes. Praėjusią vasarą ES požeminių saugyklų pajėgumai buvo beveik užpildyti, o dujas laikyti tanklaiviuose atviroje jūroje būtų buvę brangu. Sprendimas buvo netradicinis: 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų pumpuoti į rytus, į Ukrainą.
Angliavandenilių saugojimas karo zonoje gali atrodyti neprotingas. Iš tiesų, praėjusį pavasarį analitikai svarstė, kad bendrovėms, norinčioms rizikuoti sudaryti tokį sandorį, reikėtų vyriausybės garantuoto draudimo nuo karo. Tačiau iki birželio mėn. skirtumas tarp vasaros ir žiemos kainų taip padidėjo, kad rizika atrodė pateisinama. Dar viena paskata prekybininkams tapo Ukrainos palankus muitinės režimas trumpalaikiam saugojimui ir pažadai, kad dujos nebus rekvizuojamos karo padėties atveju.
Todėl prekyba padėjo išlaikyti dujas ES rezervuaruose visą šią žiemą ir sumažinti dujų kainas visame žemyne. Be to, ji atnešė daug pelno dalyvaujančioms įmonėms. Prekiautojai iš šio žaidimo uždirbo iki 300 mln. eurų (320 mln. JAV dolerių).
Dabar ši prekyba atrodo kaip būsimos Europos energetikos strategijos išbandymas. Ukraina turi antrą pagal dydį žemyne po Rusijos dujų saugyklą, kurios bendra talpa siekia beveik 33 mlrd. kubinių metrų. Pagal saugyklų pajėgumus ji lenkia tokias dideles ekonomikas kaip Vokietija, kuri gali pasigirti maždaug 24 mlrd. kubinių metrų, ir yra dešimt kartų didesnė už kaimyninę Lenkiją, teigia žurnalas „The Economist“.
Šios saugyklos, pastatytos daugiausia kaip Sovietų Sąjungos energetikos infrastruktūros dalis, gerokai viršija Ukrainos vidaus poreikius. Ir ES, ir Ukrainos vyriausybė norėtų jas panaudoti.
Nors Europos energetinės problemos tapo ne tokios opios, saugyklos yra apsidraudimas nuo būsimų sutrikimų.
