Ivanas Paleičikas: „Lukoil“ traukiasi iš Estijos, ateityje gali pasitraukti ir iš Lietuvos (4)
Didžiausiai privataus kapitalo Rusijos naftos grupei „Lukoil“ traukiantis iš Estijos ir kitų Europos šalių mažmeninės prekybos degalais rinkos, Lietuvos „Lukoil Baltija“ prezidentas sako, kad tokio likimo ateityje galima tikėtis ir Lietuvoje. Pasak Ivano Paleičiko, planų parduoti bendrovę kol kas nėra, tačiau visos naftos bendrovės per penkerius metus, tikėtina, pasitrauks iš Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkos.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Lietuvoje kol kas neplanuojama parduoti. Dabar parduoda ten, kur mažesnė dalis rinkos yra, kur ne tiek efektyviai dirba. Kol kas planų nėra, bet gyvenimas vietoje nestovi, viskas juda“, – sakė I.Paleičikas.
Jo teigimu, „Lukoil Baltijos“ rezultatai akcininkus tenkina, tačiau didieji žaidėjai traukiasi iš mažmeninės prekybos. Be to, Baltijos šalyse labai maža rinka, tad valdyti degalinių tinklus nėra efektyvu.
„Turbūt, kad tenkina, jeigu neparduoda. Aišku, čia žymiai mažesnis efektyvumas nei iš naftos gavybos ar iš kitur. Matote, mažmena nėra tokia efektyvi, kaip gavyba arba perdirbimas, tad, matyt, anksčiau ar vėliau bus parduota, kadangi perdirbėjai nenori užsiimti. Antra, čia ir rinka sudėtinga Europoje, Baltijos šalyse – nedidelė, visą laiką mažėja, todėl efektyvumas tik krenta, tad čia laiko klausimas“, – aiškino „Lukoil Baltijos“ vadovas.
Pasak jo, ne tik „Lukoil“, bet ir kitos įmonės per penkerius metus gali nuspręsti parduoti degalinių tinklus. I.Paleičiko nuomone, smulkesni verslai gali būti lankstesni ir geriau tvarkytis.
„Čia maždaug per 5 metus turėtų būti – aš kalbu apskritai, ne tik apie „Lukoil“, bet ir kitas kompanijas, kadangi čia mažmena, ji turi būti nedidelių kompanijų, privatininkų rankose, kad būtų lankstumas, galėtų kitaip dirbti. Mano manymu, didelės bendrovės atsisakys šio verslo“, – BNS teigė I.Paleičikas.
Jis teigė negalintis pasakyti, kas galėtų įsigyti „Lukoil Baltiją“, tačiau mano, kad pirkėjų atsirastų: „Kol kas neparduodama, tai nenorėčiau apie tai kalbėti. Lietuvoje yra pinigų – faktas, tai pirkėjų atsiras.“
Estijos prekybos degalais operatorė „Olerex“ perka „Lukoil Eesti“, valdančios 37 degalines, akcijas. Sandorio vertė neskelbiama. Pernai „Lukoil“ pardavė degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.
„Lukoil“ šiuo metu Lietuvoje turi 109 degalinių tinklą ir ketina jį sumažinti iki 76.
Konkurencijos taryba pernai „Lukoil Baltijai“ skyrė 3,5 mln. eurų baudą už tai, kad 2003 metais ji be leidimo iš bankrutavusios bendrovės „Lietuvos kuras“ perėmė 16 degalinių.
„Lukoil Baltija“ pernai gavo 632,8 mln. eurų audituotų pajamų – 13,1 proc. mažiau nei 2013 metais (728,125 mln. eurų), jos grynasis pelnas sumažėjo 3,3 proc. iki 3,331 mln. eurų.
Jo teigimu, „Lukoil Baltijos“ rezultatai akcininkus tenkina, tačiau didieji žaidėjai traukiasi iš mažmeninės prekybos. Be to, Baltijos šalyse labai maža rinka, tad valdyti degalinių tinklus nėra efektyvu.
„Turbūt, kad tenkina, jeigu neparduoda. Aišku, čia žymiai mažesnis efektyvumas nei iš naftos gavybos ar iš kitur. Matote, mažmena nėra tokia efektyvi, kaip gavyba arba perdirbimas, tad, matyt, anksčiau ar vėliau bus parduota, kadangi perdirbėjai nenori užsiimti. Antra, čia ir rinka sudėtinga Europoje, Baltijos šalyse – nedidelė, visą laiką mažėja, todėl efektyvumas tik krenta, tad čia laiko klausimas“, – aiškino „Lukoil Baltijos“ vadovas.
Pasak jo, ne tik „Lukoil“, bet ir kitos įmonės per penkerius metus gali nuspręsti parduoti degalinių tinklus. I.Paleičiko nuomone, smulkesni verslai gali būti lankstesni ir geriau tvarkytis.
„Čia maždaug per 5 metus turėtų būti – aš kalbu apskritai, ne tik apie „Lukoil“, bet ir kitas kompanijas, kadangi čia mažmena, ji turi būti nedidelių kompanijų, privatininkų rankose, kad būtų lankstumas, galėtų kitaip dirbti. Mano manymu, didelės bendrovės atsisakys šio verslo“, – BNS teigė I.Paleičikas.
Jis teigė negalintis pasakyti, kas galėtų įsigyti „Lukoil Baltiją“, tačiau mano, kad pirkėjų atsirastų: „Kol kas neparduodama, tai nenorėčiau apie tai kalbėti. Lietuvoje yra pinigų – faktas, tai pirkėjų atsiras.“
Estijos prekybos degalais operatorė „Olerex“ perka „Lukoil Eesti“, valdančios 37 degalines, akcijas. Sandorio vertė neskelbiama. Pernai „Lukoil“ pardavė degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.
„Lukoil“ šiuo metu Lietuvoje turi 109 degalinių tinklą ir ketina jį sumažinti iki 76.
Konkurencijos taryba pernai „Lukoil Baltijai“ skyrė 3,5 mln. eurų baudą už tai, kad 2003 metais ji be leidimo iš bankrutavusios bendrovės „Lietuvos kuras“ perėmė 16 degalinių.
„Lukoil Baltija“ pernai gavo 632,8 mln. eurų audituotų pajamų – 13,1 proc. mažiau nei 2013 metais (728,125 mln. eurų), jos grynasis pelnas sumažėjo 3,3 proc. iki 3,331 mln. eurų.
(14)
(8)
(5)