Kompanija Lexus tvirtina sukūrusi magnetinę skraidlentę Slide – skraidančią riedlentę su antigravitatoriais vietoje ratų. Jau yra įspūdingas video klipas, tačiau techninių smulkmenų praktiškai nėra. Pagrindas – skystu azotu aušinamų superlaidininkų ir nuolatinių magnetų kombinacija. Skraidlentė veikia dėl magnetinės levitacijos. Konstrukcija sudaryta iš bambukinės dekos ir sudėtingų lydinių.

Patikslinama, kad Slide yra prototipas ir nebus parduodamas. Jo bandymai artimiausiomis savaitėmis vyks Barselonoje. Kompanija žada kiekvieną savaitę publikuoti naujus vaizdus ir informaciją apie projektą. Vaizdo klipe Slide atrodo pernelyg kietai, sunku tuo patikėti. Švęsti anksti: vertėtų sulaukti pirmųjų objektyvių liudininkų įspūdžių.

Beje, Engadget šaltiniai patvirtina, kad skraidlentė reali, tačiau pažymi, ji gali kabėti tik virš metalinio paviršiaus, kuris filmuojant reklamą išmaniai paslėptas.

Tai ne pirmasis anonsas skraidlentės, apie kurią daugelis svajoja dar nuo 1989 metų, kai sklendžianti virš žemės riedlentė pirmą kartą pasirodė antroje trilogijos „Atgal į ateitį“ dalyje. Ankstesni projektai pasirodydavo esantys arba marketinginiai feikai, arba gražios koncepcijos, neparemtos realiomis technologijomis.

Tačiau naujienų apie skraidlentes vis pasidrodo. Primename labiausiai tikėtinus atvejus.

Google bandymas

Jei tikėsime žurnalu Fast Company, pernai nuodugniai ištyrusiu tyrimų laboratorijos Google X darbą, nuosavos skraidlentės sukūrimas buvo stambiausios interneto kompanijos planuose.

Tačiau, kaip tvirtina šaltiniai iš laboratorijos, kūrėjams nepavyko išspręsti pagrindinės magnetų problemos: jie nelevitavo stabiliai, keisdavo poliariškumą ir apversdavo skraidlentę, tad buvo nepanaudojami.

Projektą būtų galėjusios išgelbėti naujos medžiagos, bet Google X inžinierių skaičiavimais, sprendimo savikaina būtų pernelyg didelė, o bendras patobulinimo efektas – mažas. Todėl projektas nepasiekė netgi prototipo stadijos ir buvo uždarytas.

Skraidlentės virš vario ir plieno

Hendo skraidlentė

Kol kas visoms skraidlentėms, naudojančioms magnetinę levitaciją, būtinas specialus paviršius. Žymiausias tokio tipo projektas – Hendo skraidlentė, galinti kaboti virš vario ir plieno. Pernai jo sukūrimui pavyko surinkti beveik 500 000 dolerių.

Hendo prototipe veikia keturi varikliai, kuriantys magnetinį lauką, išlaikantį skraidlentę maždaug per 2,5 cm nuo žemės. Dabar skraidlentė gali skrajoti tik virš spalvotojo metalo lakšto, išsilaiko ore iki septynių minučių ir stipriai triukšmauja. Projektas tikras, skraidlente jau spėjo pasivažinėti riedlentininkas Tony Hawk:

Skraidlentės kūrėjas Gregas Hendersonas iš Arx Pax kompanijos mano, kad jo sukurta technologija Whitebox (paremta elektromagnetinių laukų, sukuriančių pagalvę tarp žemės ir įrenginio, tarpusavio sąveika) gali būti panaudota ir kitų transporto rūšių tobulinimui. Pavyzdžiui, ji galėtų smarkiai atpiginti traukinių ant magnetinės pagalvės eksploataciją ir negi sušvelninti kosminių laivų nusileidimus. Be to, Hendersonas mano, kad kada nors ore, ant magnetų pagalvės kabės ištisi namai, taip apsaugoti nuo žemės drebėjimų.

Skraidlentė kaip traukinių ateitis

Mag Surf skraidlentė

Praktiškesnius bandymus vykdo Paryžiaus Didro universiteto (Université Paris Diderot - Paris 7) tyrėjai. Jie užsiima specialios skraidlentės, galinčios tapti naujų transporto modelių prototipu, kūrimu.

Projekto pagrindas – skysto azoto, superlaidininkų ir Meisnerio efekto derinys. Meisnerio efektas yra fizinis reiškinys, kai medžiagos magnetinis laukas išstumiamas, jai tapus superlaidžia. Skystu azotu mokslininkai atšaldo lentą iš magnetinio superlaidininko iki temperatūros, kai medžiagos magnetinis laukas išstumiamas iš medžiagos ir skraidlentė gali kaboti virš bėgio iš nuolatinių magnetų.

Gatvėse tokios skraidlentės, aišku, nepasirodys. Meisnerio efekto pasireiškimui reikia itin žemos temperatūros. Be to, prancūzų kūrinio judėjimui būtinas metalinis bėgis, tad faktiškai tokio transporto mobilumas apribojamas iki traukinio lygio.

Skraidlentė – multikopteris

Aleksandras Duru siekia rekordo skraidlente

Nuosavų skraidlenčių kūrimu užsiima daug entuziastų. Garsiausias pavyzdys – išradėjas iš Kanados Katalin Aleksandru Duru, per dvylika mėnesių savarankiškai suprojektavęs ir sukūręs skraidlentę, kuri iš esmės yra didelis multikopteris.

Neseniai kanadietis savo skraidlente pasiekė įveikto nuotolio rekordą: stovėdamas ant skraidančio aparato, jis sugebėjo virš vandens paviršiaus nuskrieti 275,9 metrus.

Петр Биргер
slon.ru

Komentarai (3)