Dykumėjimas kelia grėsmę maisto tiekimui Dubajuje. Ar besiformuojantis žaliųjų technologijų sektorius gali padėti sustabdyti besiveržiantį smėlį?

Dykuma niekada nebuvo toli nuo Dubajaus durų. Šiuolaikinis finansų centras, kuriame gyvena apie tris milijonus žmonių, daugiausiai gyventojų turintis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) miestas tebėra apsuptas iš vienos pusės jūros, o iš kitos – begalinio smėlio kilimo.

Per pastaruosius 50 metų miestas tapo neįtikėtina sėkmės istorija, iš snaudžiančio žvejybos uosto virto spindinčiu miesto didmiesčiu. Tačiau nepaisant savo turtingumo, miestas susiduria su dideliu iššūkiu: besiveržiančiomis dykumomis, kurios kelia grėsmę likusiai derlingai emyrato žemei.

JAE yra maždaug tokio pat dydžio kaip Portugalija, tačiau  apie 80 % jos žemės ploto jau yra dykuma. Jos ekosistema yra trapi ir, iš dalies dėl dykumėjimo, didžioji dalis vertingiausios žemės patiria vis didesnį krūvį. 2019 m. paskelbtoje vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad „daugėjant gyventojų ir maisto vartojimo sistemoms, žemės degradacija ir dykumėjimas siaučia“. Veiksmingų sprendimų paieška tapo šalies prioritetu. Tikslas – ne užkariauti dykumą, o atkurti nebeproduktyvius žemės plotus.

JAE yra išskirtinėje padėtyje, palyginti su daugeliu kitų dykumėjimo paveiktų šalių, nes turi finansinę galią, reikalingą idėjoms ir naujovėms puoselėti. Dubajus ypač suinteresuotas ekologiškumu ir daug investuoja į ekologiją orientuotų startuolių ir technologijomis besiremiančių švietimo įstaigų palaikymą aplinkosaugos požiūriu.

Pats Dubajaus egzistavimas liudija, ką galima pasiekti, kai ambicijos ir dėmesys yra finansiškai paremtos. Mentalitetas, padėjęs statyti miestą ant smėlio, dabar panaudojamas kovojant su dykumos įsiveržimu. Jei pasiseks, čia sukurti sprendimai gali turėti didelį poveikį pasauliniu mastu.

Dykumėjimas yra žemės degradacijos rūšis, kai derlinga, dirbama žemė sausuose ar pusiau sausuose regionuose tampa neproduktyvi. Paprastai tai atsitinka, kai gamtos ištekliai, tokie kaip vanduo ir dirvožemis, yra per daug apkrauti, todėl žemė mažiau gali išlaikyti augmeniją. Nors tai gali įvykti natūraliai, dykumėjimas vis labiau plinta tiek JAE, tiek visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos, tokios kaip per didelis ganymas, intensyvus ūkininkavimas ir infrastruktūros plėtra.

„Dykumėjimas įvyksta, kai žemė ir augmenija, dažniausiai ties dykumų ribomis, yra per daug apkrautos“, – sako Williamas H. Schlesingeris, biogeochemikas ir Cary ekosistemų studijų instituto Niujorke prezidentas emeritas. Jis studijavo dykumas daugiau nei 30 metų. „Rezultatas yra mažesnis augalijos produktyvumas ir dažnai perėjimas prie augalijos tipų, kurie yra mažiau naudingi žmogaus veiklai.“

Pasaulyje kasmet prarandama apie 12 milijonų hektarų žemės plotų dėl tiesioginės sausros ir dykumėjimo pasekmių. Kad būtų aiškiau, jei tie laukai būtų išdėstyti vienas paskui kitą, jums tektų važiuoti 210 km/h greičiu, kad neatsiliktumėte nuo dykumėjimo plitimo.

Per pastaruosius 20 metų JAE prarado vertingą žemę. Pasaulio banko duomenimis, JAE 2002 m. turėjo 75 000 hektarų dirbamos žemės, o 2018 m. – tik 42 300 hektarų. Duomenys taip pat parodė, kad per tą patį laikotarpį žemės ūkio paskirties žemės dalis JAE sumažėjo nuo 7,97 % iki 5,38 %.

Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose JAE panaudojus didžiulius naftos išteklius prasidėjo neįtikėtinas augimo ir finansinio klestėjimo laikotarpis, tačiau tai daugiausia įvyko nekreipiant dėmesio į aplinką. 2008 m. Pasaulio gamtos fondas (WWF) nurodė, kad JAE yra pats blogiausias ekologinis pėdsakas vienam asmeniui.

„Per pastaruosius 40 metų JAE vystymasis reikalavo aplinkai nedraugiško požiūrio į Žemės išteklius“, – sako Dawn Chatty, Oksfordo universiteto antropologijos profesorė. „Norint tai panaikinti, reikės rimtų finansinių pastangų ir socialinių pokyčių.“

Iš dalies dėl šio neigiamo spaudimo JAE – ir ypač Dubajus, kuris buvo pagrindinis kaltininkas – įsipareigojo viską daryti geriau. 2012 m. JAE ministras pirmininkas ir Dubajaus valdovas šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas paskelbė JAE žaliojo augimo strategiją, skirtą „išlaikyti tvarią aplinką, kuri remtų ilgalaikį ekonomikos augimą“ ir kurti žaliąją šalies ekonomiką.

„JAE politiniai ir verslo lyderiai supranta, kad tobulėjantys aplinkosaugos įgaliojimai yra nepaprastai svarbūs norint pristatyti šalį ir miestus, tokius kaip Dubajus, kaip modernų“, – sako profesorė Natalie Koch, politinės geografijos specialistė iš Sirakūzų universiteto Niujorke.

Jungtinių Arabų Emyratų sprendimus priimantys asmenys taip pat rūpinasi, kaip išlaikyti savo dabartinį turtą, kai naftos ištekliai išseks arba taps mažiau vertingi, sako Gökçe Günel, Teksaso Rice universiteto antropologijos profesorė ir knygos „Erdvėlaivis dykumoje“, apie energetiką, klimato kaitą ir miesto dizainą Abu Dabyje, autorė.

„Nuo 2000-ųjų pradžios, Dubajui pereinant prie žiniomis pagrįstos ekonomikos, neabejotinai buvo stengiamasi į regioną pritraukti naujų technologijų įmonių“, – sako ji. „Šiame kontekste investicijos į atsinaujinančią energiją ir švarias technologijas arba, plačiau kalbant, į tvarumą, taip pat yra ekonomikos diversifikavimo priemonė.“

Jau dabar yra daugybė iniciatyvų, orientuotų į Dubajų. Dubajaus pramonės strategija 2030 apibrėžia miesto planą „skatinti aplinką tausojančią ir energiją taupančią gamybą“, o 1 gigavato Mohammed Bin Rashid Al Maktoum saulės parkas, esantis 50 km į pietus nuo Dubajaus, yra tarp didžiausių pasaulyje saulės energijos parkų.

Tačiau Dubajaus aplinkosaugos problemos toli gražu nėra išspręstos, ypač dykumėjimo atveju. Sausra, per didelis gamtos išteklių naudojimas, greita miestų plėtra ir padidėjęs dirvožemio druskingumas – visa tai kelia pavojų miestui. Nepavykus tinkamai jų spręsti, kyla grėsmė viskam, pradedant nuolatiniu dirbamos žemės praradimu ir baigiant regiono vietinių rūšių išnykimu.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad JAE labai priklauso nuo importo, kad išlaikytų savo augantį gyventojų skaičių, labai reikia padidinti vidaus maisto gamybą, kad regionas taptų savarankiškesnis ir tvaresnis. 2021 m. gegužės mėn. šeichas Mohammedas įkūrė „Food Tech Valley“ – mokslinių tyrimų ir inovacijų inkubatorių, kurio tikslas – tris kartus padidinti JAE maisto gamybą. Kad tai pasiektų, JAE reikės veiksmingų kovos su dykumėjimu iniciatyvų.

Vienas iš būdų, kuris jau seniai buvo įvardijamas kaip pagrindinis šių pastangų tikslas, yra senas aplinkosaugos sprendimas – tiesiog pasodinti daugiau medžių. „Medžiai suriša dirvožemį, sugeria anglį, gerina dirvožemio derlingumą, taip pat pagerina požeminio vandens infiltraciją ir papildymą“, – sako Lundo universiteto Tvarumo studijų centro Švedijoje profesorė Anna Tengberg.

Dubajaus sprendimus priimantys asmenys puikiai žino, kokį poveikį medžiai gali turėti kovojant su dykumėjimu. 2010 m. šeichas Mohammedas pradėjo iniciatyvą „Milijonas medžių“, siekdamas pasodinti milijoną medžių, kad padidintų miesto žaliąsias zonas ir sustabdytų dykumėjimą.

Tačiau, pasak Green Land bendrovės, kuri sukūrė projektą bendradarbiaudama su vyriausybės remiamu Zayedo tarptautiniu aplinkos fondu, atstovo Hamza Nazzalio, „100% medžių žuvo ir iniciatyva visiškai žlugo“.

Nazzalis sako, kad projekto galutinai buvo atsisakyta po to, kai vyriausybei priklausanti investicinė bendrovė Dubai Holding paskelbė apie kelių nekilnojamojo turto projektų plėtrą toje pačioje žemėje, kur iš pradžių buvo numatyta papildomai sodinti medžius, nors galiausiai tie objektai ir nebuvo pastatyti.

„Akivaizdu, kad projektas buvo naudojamas viešųjų ryšių ir žiniasklaidos tikslais bei iniciatyvoms, skirtoms tvarumui skatinti.“, – pažymi Nazzalis. „Jei jie tikrai rūpintųsi aplinka, jie būtų bandę išgelbėti milijoną medžių, kurie miršta priešais jų akis.“

Leideno universiteto, Nyderlanduose, Artimųjų Rytų studijų profesorius Christianas Hendersonas sako, jog „abejotina“, kad tikrasis projekto tikslas buvo tikras tvarumas, ir pažymi, kad politinis prestižas ir aplinkosauginis įvaizdis taip pat buvo svarbūs argumentai. „Ekologiniu požiūriu šio projekto žlugimas yra dėl to, kad kai kurie medžiai nebuvo pritaikyti JAE aplinkai“, – priduria jis.

Anna Tengberg sutinka, kad medžių sodinimo projektams labai svarbu pasirinkti tinkamas – pageidautina vietines – rūšis, taip pat atsižvelgiant į medžių atstumą sodinant sausose vietose ir atsižvelgiant į naudą vietos žmonėms.

Nepaisant iniciatyvos nesėkmės, medžių sodinimas vis dar laikomas pagrindine Dubajaus kovos su dykumėjimu strategijos dalimi, kaip ir kitur Artimuosiuose Rytuose. Pavyzdžiui, Saudo Arabija neseniai paskelbė apie savo siekį per ateinančius dešimtmečius pasodinti 10 milijardų medžių, tai dalis priimtos Saudo Arabijos žaliosios iniciatyvos.

Žinoma, norint, kad bet koks projektas pavyktų sausame kraštovaizdyje, labai svarbu suprasti, kaip protingai panaudoti negausius vandens išteklius, kad medžiai išliktų gyvi ir sveiki. Dubajus, kaip ir kitos Artimųjų Rytų dalys, investavo į daugybę „debesų sėjimo“ projektų, kuriais siekiama dirbtinai sukelti lietų, tačiau daugelis iš jų yra prieštaringi, sėkmę sunku išmatuoti, o kai kurie teigia, kad tai gali sukelti potvynį, o kiti tyrimai rodo, kad naudojamos medžiagos, pvz., sidabro jodas, gali būti kenksmingos.

Naujos technologijos, kurias sukūrė į ekologiją orientuoti startuoliai, pavyzdžiui, Norvegijoje įsikūrusi Desert Control, siūlo kitokį kelią. Desert Control siekia pagerinti Dubajaus dykumėjimo problemą, naudodama skystas natūralaus molio nanodaleles, kad dykumos smėlį greitai paverstų derlingu dirvožemiu. Ši technologija veikia purškiant vandens ir molio skystą mišinį į sausą, pažeistą žemę, sukuriant maždaug 50 cm gylio sluoksnį.

„Gravitacija nuneša mažas molio daleles gilyn į žemę ir jos prilimpa prie kiekvieno sutikto smėlio grūdelio“, – aiškina Desert Control vadovas Ole Kristianas Sivertsenas. „Tada jie sudaro dirvožemio struktūrą, kuri sulaiko vandenį kaip kempinė. Tai laikui bėgant paverčia degraduotą smėlį derlingu dirvožemiu.“

Nanodalelių skystis ne tik drėkina žemę, bet ir užtikrina, kad toks dirvožemis galėtų sulaikyti vandenį ilgą laiką ir sukauptų daugiau maistinių medžiagų. Dėl to žemė, kurioje trūksta mineralų, gali gauti naują gyvenimą.

Ši technologija parodo dirvožemio formavimo galimybes sudėtingomis aplinkos sąlygomis, sako Danielis Evansas, tyrinėjantis tvarias žemės sistemas Cranfieldo dirvožemio ir žemės ūkio maisto institute JK.

Dykumos kontrolė vis dar yra pradiniame savo istorijos etape, tačiau nuo 2019 m. Dubajuje įgyvendinti skysto natūralaus molio bandomieji projektai kartu su keliais ūkininkais ir žemės savininkais bei Dubajaus Tarptautiniu biologinio druskingo žemės ūkio centru (ICBA). Skirtingiems dirvožemio tipams reikalingos specialios skystos natūralaus molio kompozicijos, todėl norint užtikrinti, kad kiekvienu atveju būtų naudojamas tinkamas tirpalas, reikia atlikti išsamius bandymus.

Pasak Desert Control vadovo Sivertseno, ICBA dokumentavo 47 % vandens sutaupymą, panaudojant šią technologiją auginti žolei, kuri paprastai naudojama sporto stadionams, golfo aikštynams, parkams ir žaliajam kraštovaizdžiui. Taip pat buvo pastebėtas geresnis maistinių kultūrų, tokių kaip arbūzai (17 %), perlinės soros (28 %) ir cukinijos (62 %), derlius. Viename projekte Dubajuje technologinis apdorojimas padėjo sutaupyti 50 % vandens palmėms ir įvairių kitų rūšių medžiams, sako Sivertsenas.

Vis dėlto, panaudoti skystą natūralų molį dideliam medžių skaičiui Dubajuje auginti bus didelė užduotis. „Viena datulinė palmė gali sugerti apie 250 litrų per dieną“, – sako Sivertsenas.

Redingo universiteto dirvožemio fizikė Anne Verhoef teigia, kad nors skystas natūralus molis yra „iš esmės labai įdomi galimybė“, vis dar kyla klausimų dėl jo praktiškumo ir gyvybingumo. Pavyzdžiui, sūraus vandens naudojimas gali turėti įtakos, ar dirvožemis išliks sveikas ir tinkamas žemės ūkiui ilguoju likotarpiu, sako ji. Dėl to, kad JAE trūksta gėlo vandens, žemės ūkyje naudojamas vanduo dažnai patenka per gėlinimo įrenginius, todėl druskos kiekis gali būti didesnis nei įprastai.

Todėl labai svarbu, kad skystas natūralus molis būtų įterpiamas lėtai, sako Anne Verhoef, o tinkami moksliniai tyrimai atliekami keletą metų, siekiant užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio dirvožemiui, platesnei aplinkai ir vietos bendruomenėms.

„Ir net jei skysto natūralaus molio apdorojimas veikia, jis nepadeda įveikti visų iššūkių, susijusių su žemės ūkio kūrimu dykumose, pavyzdžiui, saugoti nuimtą maistą ir paremti darbo jėgą, reikalingą derliui nuimti. Technologinės naujovės robotikos, AI ir jutiklių srityse galėtų padėti įveikti šiuos suvaržymus“, – sako JK mokslininkas Danielis Evansas.

Apytiksliai 75 % mūsų planetos sausumos ploto jau yra nualinta, tačiau šiai problemai dažnai neskiriama pakankamai dėmesio. „Tai problema, daugiausiai paveikianti Afriką, Aziją ir Lotynų Ameriką bei skurdžias išsivysčiusių šalių vietoves, pavyzdžiui, kai kurias sausas ir marginalines Viduržemio jūros zonas“, – sako Švedijoje profesorė Anna Tengberg. „Turtingos šalys labiau susirūpinusios dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos cheminėmis medžiagomis.“

Ji priduria, kad tai atsispindi tarptautinėje aplinkos valdymo struktūroje ir finansavimo mechanizmuose, nes Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu gauna daug mažiau daugiašalio finansavimo nei jos atitikmenys klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse.

Atsižvelgiant į didžiulį turtą, pastangas būti pažangos priešakyje ir būtinybę susigrąžinti žemę, kurią vis labiau pasiima smėlis, JAE kovos su dykumėjimu pastangos galėtų padėti išspręsti šią problemą ir tapti geru pavyzdžiu likusiam pasauliui. Kaip technologijų lyderė šioje srityje, progresyvus šalies nutiestas kelias galėtų atnešti platesnę naudą aplinkinėms šalims ir kitiems regionams, kuriems dėl dykumėjimo kyla neaiški ateitis.