„BlackBerry“ oficialiai mirė – kompanija nutraukia ikoniškųjų telefonų programinės įrangos palaikymą: kartojo „Nokia“ klaidas (Foto, Video)  ()

Nuo 2022 m. sausio 4 d. „BlackBerry“ įrenginiai praranda dalį svarbiausių savo funkcijų – iš jų net neišsiųsite SMS.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2021 m. gruodžio 22 d. Kanados įmonė „BlackBerry“ paskelbė, kad nuo 2022 m. sausio 4 d. ji nebepalaikys savo „BlackBerry 7.1 OS“ ir ankstesnių OS versijų, „BlackBerry 10“ programinės įrangos, „BlackBerry PlayBook OS 2.1“ ir ankstesnių versijų, todėl bus nutrauktos svarbios funkcijos: skambinimas, SMS siuntimas ir 911 pagalbos skambučio funkcija.

Tai gana didelis pokytis įmonei, kuri vienu metu žymėjo asmens duomenų asistento (PDA) ir išmaniojo telefono erą. Tai buvo laikotarpis, kai „BlackBerry“ įrenginius buvo galima pamatyti daugelio garsių politikų ar verslininkų rankose.

Iki 2010 m., daugiausia dėl patobulintų saugos funkcijų ir QWERTY klaviatūros, „BlackBerry“ užėmė 50 procentų JAV išmaniųjų telefonų rinkos ir 20 procentų pasaulinės rinkos. Bendrovė parduodavo daugiau nei 50 milijonų įrenginių per metus, tačiau pasirodžius „Apple iPhone“, iki 2011 m. jis pagal populiarumą aplenkė „BlackBerry“. 2016 m. „BlackBerry“ paskelbė, kad nebegamins savo ikoniškų įrenginių.

„BlackBerry“ istorija

1984 m. du Kanados inžinerijos studentai Mike'as Lazaridis ir Douglasas Freginas įkūrė įmonę „Research in Motion“. Tai buvo pirmoji belaidžių duomenų technologijų kūrėja Šiaurės Amerikoje ir pirmoji įmonė už Skandinavijos ribų, sukūrusi ryšio produktus, tokius kaip modemai ir pranešimų gavikliai (peidžeriai).

 

Iki to laiko, kai 1999 m. RIM pasirodė Nasdaq biržoje, bendrovė pristatė „RIM 850 Wireless Handheld“ ir „BlackBerry Enterprise Server“ programinę įrangą, skirtą „Microsoft Exchange“ serveriui. Ji taip pat pasirašė tiekimo sutartį su „Dell Computer“ ir sukūrė daugybę su telefonu nesusijusių projektų, pavyzdžiui, vietinį IBM tinklą.

2000 m. RIM išleido „BlackBerry 957“ – pirmąjį įrenginį su „push“ el. paštu ir interneto prieiga. Nors jis buvo parduodamas kaip dvikryptis gaviklis, turėjo QWERTY klaviatūrą ir daugelį elementų, kurie tapo pagrindiniais išmaniųjų telefonų elementais.

2002 m. bendrovė išleido „5810“ – pirmosios kartos įrenginius, kurie parduodami kaip telefonai su el. pašto funkcija, o ne kaip pranešimų gavikliai. Jis veikė 2G tinkle, naudojo „Java“ pagrįstą platformą ir leido skambinti balso skambučiais, nors neturėjo integruoto mikrofono ir garsiakalbio. Jis taip pat turėjo SMS funkciją, organizatorių ir netgi turėjo primityvias naršyklės funkcijas.

 

Kitais metais „BlackBerry“ pristatė tikrą išmanųjį telefoną – „7230“. Jis turėjo spalvotą ekraną, 16 MB saugyklos, 2 MB RAM ir leido vartotojams atidaryti dokumentus, PDF ir Excel bei PowerPoint failus.

Per ateinančius dešimt metų „BlackBerry“ paplito tarp vyriausybės ir verslo klientų dėl savo verslo funkcijų ir įmonės lygio saugos funkcijų. Net JAV prezidentas Barakas Obama buvo pastebėtas naudojantis „BlackBerry“.

Tęsinys kitame puslapyje:




2007 m. „BlackBerry“ pajamos viršijo 3 mlrd. USD, o grynosios pajamos siekė 631 mln. USD, tačiau horizonte tvenkėsi juodi debesys. Net po pirmojo „Apple iPhone“ išleidimo 2007 m. ir „Google“ „Android“ išleidimo 2008 m. „BlackBerry“ ir toliau karaliavo, tačiau bendrovė iš pradžių ignoravo „iPhone“ jutiklinį ekraną ir tvirtino, kad vartotojai pirmenybę teikia fizinei klaviatūrai (panašiai nutiko kitai mobiliųjų gigantei „Nokia“).

Nepasiant to, kurį laiką „BlackBerry“ telefonai išliko populiarūs. Viena iš priežasčių buvo ta, kad „iPhone“ buvo brangesnis nei „BlackBerry“, jis taip pat buvo išskirtinai palaikomas su „AT&T“ (iki 2011 m.), todėl JAV klientai buvo priversti keisti tiekėjus. Tuo pačiu metu daugelis žmonių nenorėjo atsisakyti savo klaviatūrų.

 

Tačiau nors „Apple“ ir „Google“ padarė išmaniuosius telefonus prieinamus visiems vartotojams, suteikdamos jiems didesnį ekrano plotą, patogias sąsajas ir daugybę programų, „BlackBerry“ ir toliau daugiausia dėmesio skyrė savo verslo klientams.

Kita „BlackBerry“ klaida buvo tai, kad jos programos nebuvo prieinamos kitose platformose. Populiariausia bendrovės programėlė „BlackBerry Messenger“ (BBM) veikė tik „BlackBerry“ įrenginiuose, o tai galiausiai leido išaugti trečiųjų šalių pranešimų siuntimo programoms, tokioms kaip „WhatsApp“, kuri buvo išleista 2009 m.

Klaidos tęsėsi 2008 m., kai buvo pristatytas pirmasis bendrovės jutiklinio ekrano įrenginys „BlackBerry Storm“. „BlackBerry“ žinojo, kad įrenginys turi problemų (lėta reakcija į jutiklinio ekrano paspaudimus). Dėl telefono gedimo „Verizon“ (JAV tinklo operatorius, kuris palaikė „Storm“) patyrė nuostolių iki 500 mln. USD.

 

Tuo pačiu metu RIM neįvertino, kaip greitai juda išmaniųjų telefonų rinka. „iPhone“ kasmet išleisdavo atnaujintą produktą, o netrukus pasirodė ir kiti išmanieji telefonai su panašiomis funkcijomis. 2010 m. RIM išleido planšetinį kompiuterį „Playbook“, kuriame nebuvo vietinių el. pašto, kalendoriaus ar kontaktų programėlių, todėl ji buvo nenaudinga įmonės verslo vartotojams. 2015 m. „BlackBerry“ bandė sukurti „Android“ įrenginius, tačiau tai taip pat nebuvo sėkminga.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį visame pasaulyje buvo parduota 432 mln. išmaniųjų telefonų, tačiau tik 207 900 iš jų buvo „BlackBerry“. Tais metais Kinijos plataus vartojimo ir elektronikos įmonė TCL įsigijo „BlackBerry“ telefono prekės ženklą.

„BlackBerry“ pradėjo licencijuoti savo prekės ženklą trečiųjų šalių gamintojams, o 2020 m. sausio mėn. Teksaso bendrovė „OnwardMobility“ paskelbė, kad gamins 5G „Android“ varomus „BlackBerry“ įrenginius, kurie bus prieinami 2021 m. Tačiau telefonas iki šiol dar neišleistas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(24)
(4)
(20)

Komentarai ()