Revoliucinis Kanados lėktuvas – kodėl jo istorija iki šiol laikoma didžiausia šalies išdavyste (Foto, Video) (2)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Avro“ specialiųjų projektų grupė sukūrė skraidančios lėkštės formos vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivius, tokius kaip „Avrocar“. Kita grupė dirbo prie kosminės transporto priemonės. Iki „Arrow“ atšaukimo buvo parengta viršgarsinio transatlantinio lėktuvo galimybių studija.
„Avro buvo neįtikėtini savo pasiekimais ir svarbiausias šalies siekis tapti aeronautikos lydere“, – sako Kanados karališkojo karo koledžo istorijos profesorius Randallas Wakelamas. „Vyriausybė ketino Kanadą iš nedidelės apimties JK ar JAV sukonstruotų orlaivių surinkėjos paversti tarptautinio lygio gamintoju, lygiaverčiu kitoms valstybėms“.
Tačiau Kanados valdžios sprendimai ne visada padėjo gamintojui. 1950 m. Šaltasis karas tapo karštas, kai Šiaurės Korėja įsiveržė į pietus. Howe pareikalavo, kad „Avro“ atšauktų „Jetliner“ projektą ir teiktų pirmenybę „Canuck“ gamybai. „Jetliner“ prototipas buvo supjaustytas į metalo laužą.
1/ #planespotting #aviationlovers #aviationdaily #avgeek #aviation
— USAS - Historian, Traveler, Planet Earth Advocate! (@USAS_WW1) January 2, 2022
Avro Canada CF-105 Arrow 2
The CF-105 was Canada's first and last supersonic fighter. Built 1958; fast, sleek, fly-by-wire, computerized; crew 2. @Sylvia70485099 @clark_aviation @AvHistoryOgre @ScotaviaImages pic.twitter.com/rgHtHRpbBh
Tada 1954 m. Kanados karališkosios oro pajėgos (RCAF) paskelbė reikalavimus naujam naikintuvui. „Arrow“ laimėjo konkursą, bet tai greitai išaugo į sudėtingą projektą. Naikintuvas-perėmėjas turėjo sugebėti skristi ir šaudyti 15 000 m aukštyje ir didesniu nei 1,5 macho greičiu. Jis turėjo veikti atšiauriomis Arkties sąlygomis ir sugebėti nuskristi ilgus atstumus.
Siekdami šių tikslų, „Avro“ inžinieriai sukūrė pirmąją neeksperimentinę „fly-by-wire“ valdymo sistemą (sistemą, kuri pakeičia įprastą rankinį orlaivio skrydžio valdymą kompiuteriu valdoma sistema) orlaivyje ir navigacinį kompiuterį, kuris naudojo realaus laiko telemetriją.
Inžinieriai naudojo naujas medžiagas lėktuvo korpuse, o seserinėje įmonėje suprojektavo ir pagamino naują galingą, lengvą viršgarsinį „Iroquois“ variklį. Siekiant maksimaliai išnaudoti galimybes, buvo sukurta nauja ginklų programa, pavadinta „Astra“.
„Arrow“ buvo toks pažangus, kad Kanada neturėjo visų galimybių jo išbandyti. Vietoj to inžinieriai turėjo pasitelkti JAV pagalbą, kurią teikė Nacionalinio patariamojo aeronautikos komiteto (NACA) viršgarsinių tyrimų centras Langley parke, Virdžinijoje. Kanadiečiai ir jų lėktuvai padarė įspūdį savo kolegoms amerikiečiams (1958 m. NACA tapo NASA).
Nuo pirmųjų „Arrow“ brėžinių iki jo išleidimo praėjo vos 28 mėnesiai – 1959 m. vasario mėn. gamybos linija buvo pradėjo veikti. Iki dramatiško projekto atšaukimo, buvo pastatyti penki skraidantys prototipai.
Staigus galas
Kaip ir „Jetliner“ atveju, Diefenbakerio vyriausybė įsakė sunaikinti visus prototipus, nepaisant JAV pasiūlymų nupirkti visus sukomplektuotus lėktuvus, taip pat Didžiosios Britanijos prašymo dalį orlaivio panaudoti viršgarsinio skrydžio tyrimams. Likusi „Arrow“ projekto dalis sekėsi ne geriau. Vyriausybė jau buvo atšaukusi „Astra“ projektą. Vienas „Iroquois“ variklis buvo suteiktas Britanijai, kad padėtų jos viršgarsinio lėktuvo projektui. Tačiau vyriausybė projekto nevykdė, nepaisant komercinio susidomėjimo.
Neilgai trukus po „Juodojo penktadienio“ pradėjo sklisti gandai, kad vienas iš pilotų bandytojų kontrabanda į saugią vietą išgabeno vieną „Arrow“. Palyginus pirmąsias prototipų sunaikinimo ne „Avro“ gamykloje nuotraukas su vėlesnėmis, paaiškėjo, kad prototipas RL-202 dingo. Buvo ir liudininkų. Netoli gamyklos gyvenusi kanadiečių rašytoja June Callwood tvirtino, kad jo atšaukimo dieną išgirdo kylantį „Arow“.
Tačiau mįslingai dingęs „Arrow“ prototipas iki šiol nerastas.
