JAV Federalinis tyrimų biuras 45 metus bandė nesėkmingai įminti lėktuvo apiplėšimo mįslę. 1971 m. Danas B. Cooperis su parašiutu ir 200 tūkst. JAV dolerių išpirkos pinigų iššoko iš į Sietlą skrendančio lėktuvo. Po to daugiau niekas jo nematė. Atrodo, kad tyrėjai-mėgėjai gali išjudinti bylą iš mirties taško.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius FTB nesugebėjo išsiaiškinti, kas tas paslaptingas kostiumą vilkėjęs vyras, ir kaip jis sugebėjo pradingti be pėdsakų. Praėjusiais metais FTB paskelbė aktyviai nebetirsianti šios bylos.

Tačiau šiemet trys mėgėjai mokslininkai paskelbė radę įrodymų, kurie susiaurintų D.B.Cooperio tapatybę iki aerokosminių inžinieriaus ar vadybininko. Mokslininkai, dirbantys grupei „Pilietiniai sekliai“, skelbia, kad jie analizavo daleles, rastas ant prisegamo kaklaraiščio, kurį D.B.Cooperis paliko savo sėdimoje vietoje prieš iššokdamas iš lėktuvo.

Jie savo tyrimo išvadose rašo, kad labai pasisekė, jog kaklaraištis nebūna dažnai skalbiama aprangos dalis. Dėl to jame susikaupė daug dalelių, kurios gali papasakoti istoriją. Naudodami galingą elektronų mikroskopą mokslininkai skelbia identifikavę daugiau nei 100 tūkst. retų žemės elementų dalelių – įskaitant cerį, stroncio sulfidą, gryną titanį.

„Titanis buvo retas metalas 1971 m, ir dėl to labai mažai tikėtina, kad jo dalelių ant kaklaraiščio galėjo atsirasti po įvykio“, – rašo „Pilietiniai sekliai“. Jų teigimu, titano dalelės apriboja D.B.Cooperio tapatybę iki riboto skaičiaus vadybininkų ir inžinierių, dirbusių su titanu, ir kurie darbe ryšėtų kaklaraištį.

Tuo metu, kai įvykdytas nusikaltimas, titanas buvo plačiai naudojamas kariuomenės orlaiviuose ir sraigtasparniuose. Mokslininkai mano, kad D.B.Cooperis galėjo dirbti „Boeing“ įmonėje, kurioje tuo metu buvo kuriamas viršgarsinis krovininis lėktuvas. Jo gamybai reikėjo titano. Todėl jie mano, kad vieną paslaptingiausių visų laikų nusikaltimų galėjo įvykdyti vienos iš „Boeing“ gamyklų inžinierius arba vadybininkas.

Labiausiai varginantis FTB tyrimas

FTB teigimu, 1971 m. įvykdytas lėktuvo užgrobimas tapo ilgiausiu ir labiausiai varginančiu biuro tyrimu. 1971 m. lapkričio 24 dieną tamsiaplaukis vyras, prisistatęs kaip D.Cooperis, Portlande, Oregono valstijoje, oro uoste įsigijo bilietą į Sietlą, į vieną pusę.

„D.Cooperis buvo tylus vyras, atrodė esantis įžengęs į penktą dešimtį, vilkėjo kostiumą su juodu kaklaraiščiu ir baltais marškiniais, – teigiama FTB bylos santrumpoje. – Jis užsisakė išgerti, kol laukė savo skrydžio.“ Pakilus lėktuvui, jis palydovei perdavė raštelį, sakydamas, kad savo lagamine turi bombą – jį atidaręs parodė, kad ten yra galybė laidų.

Kai lėktuvas nusileido Sietle, užgrobėjas paleido 36 keleivius mainais į 200 tūkst. JAV dolerių grynais ir keturis parašiutus. Jis orlaivyje pasiliko keletą įgulos narių, ir lėktuvas vėl pakilo. D.Cooperis liepė jį skraidinti į Meksiką. Pakilus maždaug į 3 kilometrų aukštį, D.Cooperis dingo – tebevilkėdamas kostiumą jis prie kūno prisirišo pinigus ir iššoko į nakties dangų.

Ilgus metus pareigūnai ir tyrėjai-mėgėjai narpliojo teorijas, kokia tikroji D.Cooperio tapatybė, ir kur jis galėtų slėptis. Niekas nežino, ar jis išgyveno naktį iššokęs į negyvenamą vietovę iš 3 kilometrų aukščio, taip pat nežinia, koks tikrasis užgrobėjo vardas. 1980 m. buvo gauta bene realiausių radinių byloje – berniukas buvo radęs pūvančią pakuotę su 5,8 tūkst. JAV dolerių 20-ies nominalo kupiūromis.

Banknotų numeriai sutapo su tais, kurie buvo duoti D.Cooperiui kaip išpirka. Manoma, kad rasta ir parašiuto liekanų, taip pat – D.Cooperio juodo kaklaraiščio, kurį jis nusiėmė prieš iššokdamas, skiautės.

Komentarai (7)