„X-15“ raketinis lėktuvas – greičiausias kada nors sukurtas pilotuojamas orlaivis: svaiginamo greičio rekordas iki šiol nepagerintas (Foto, Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Didžioji dalis „X-15“ konstrukcijos buvo pritaikyta skraidyti dideliame aukštyje, kur oras yra toks retas, kad įprasti aerodinaminiai sprendimai nebeveikia.

Dėl šios priežasties „X-15“ buvo įrengta reakcijos valdymo sistema, panaši į tą, kurią vėliau naudojo erdvėlaiviai ir Tarptautinė kosminė stotis.

 

Jis išspjovė vandenilio peroksido, iš esmės labai didelės koncentracijos deguonies prisotinto vandens, pliūpsnius, kurie sukūrė nedidelius traukos kiekius, kurių pakaktų nukreipti orlaivį į viršutinius atmosferos sluosksnius.

Skrendant tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, „X-15“ išorinė danga labai įkaisdavo (iki 650 °C) dėl aerodinaminės trinties, todėl buvo pagaminta iš specialaus nikelio ir chromo lydinio, vadinamo „Inconel X“.

Nuleisti „X-15“ nebuvo lengva. Nuo to momento, kai baigdavosi degalai arba pilotas išjungdavo variklį, orlaivis iš esmės tapdavo sklandytuvu.

Labai sunkus, labai greitas sklandytuvas su labai mažais sparnais – taigi net ne puikus sklandytuvas. Tuo metu pilotas tik turėjo greitį ir aukštį, kuriuo pasinaudodamas turėjo nukreipti lėktuvą į tikslą.

Dar blogiau tai, kad priekiniam ratui trūko vairavimo, o pagrindinėje važiuoklėje buvo tik slidės (dvi ištraukiamos plieninės sijos, kurios slydo tūpimo paviršiumi), todėl nebuvo galima naudoti asfaltuoto kilimo ir tūpimo tako. Vietoj to, lėktuvas turėjo nusileisti ant sauso ežero dugno.

 

Ilgas skrydis

Dauguma orlaivių nusileidžia mažesniu nei 320 km/h greičiu. Tačiau „X-15“ turėjo pradėti nusileidimą 6000 m aukštyje ir skrisdamas viršgarsiniu greičiu, viršijančiu 2400 km/h – radikaliai kitokiomis sąlygomis, nei patyrė dauguma pilotų. Ne visada reikalai baigdavosi gerai.

Tai buvo eksperimentinis orlaivis ir beveik kiekvieno nusileidimo metu viskas klostėsi ne taip. Stebėtina tai, kad pilotai sugebėjo nuosekliai grąžinti orlaivį, nepaisant problemų.

Iš beveik 200 skrydžių tik du baigėsi avariniu nusileidimu, vieno iš jų metu žuvo pilotas Michaelas Adamsas. 1967 m. lapkričio 15 d. Adamsas apsisuko ir negalėjo ištiesinti orlaivio, kuris sugedo ore.

Viena iš priežasčių, kodėl „X-15“ rekordai niekada nebuvo sumušti naudojant šiuolaikinę inžineriją, yra rizika, kylanti skrendant tokio tipo orlaiviais – pusiau lėktuvu ir pusiau erdvėlaiviu. Tai taip pat buvo žingsnis į kosmoso programą, kurios ambicijos buvo didesnės nei tiesiog greitis.

 

Nepaisant to, „X-15“ yra įrašytas į istoriją kaip viena sėkmingiausių kada nors vykdytų skrydžių tyrimų programų, o per devynerius veiklos metus jis surinko daugybę duomenų apie greitą skrydį, grįžimą iš kosmoso ir žmogaus fiziologiją.

1967 m. pilotas Pete'as Knightas, skrisdamas „X-15“, pasiekė rekordinį 7274 km/h (2021 m/s) greitį arba 6,7 macho (6,7 karto didesnį nei garso greitis).

Taip buvo nustatytas oficialus didžiausio kada nors įgulos varomo lėktuvo greičio rekordas, kuris iki šiol nepagerintas.

„X-15“ taip pat pagimdė astronautų kartą, įskaitant vieną garsiausių: Neilą Armstrongą. 1962 m. per vieną iš septynių savo „X-15“ skrydžių, Armstrongas demonstravo legendinius problemų sprendimo gebėjimus, dėl kurių galiausiai jis taps „Apollo 11“ misijos vadu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(57)
(0)
(57)

Komentarai ()