[Išsami tema] Branduolinė megatorpeda „Poseidonas“: stebuklingas Putino ginklas, kuris net SSRS armijos vadams kėlė šleikštulį (Foto, Video) (5)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iškart po sprogimo iš Putino gimtojo miesto nieko neliks. 8 km spinduliu nuo epicentro viskas molekuliniu lygmeniu virs garais. Sprogimo vietoje susidarytų 430 metrų gylio ir 3,5 km skersmens krateris. Smūgio banga, kurios galios pakaks sugriauti namams, pasieks priemiesčius, ypač Peterhofą. 64 km atstumu nuo epicentro žmonės gaus trečiojo laipsnio nudegimus, o tai garantuoja lėtą mirtį agonijoje per kelias dienas.
Tačiau tai dar ne viskas, nes branduolinės bombos sprogimas yra radiacinė tarša. O kadangi toks sprogimas bus itin žemame aukštyje, tai sukels maksimalią įmanomą radiacinę taršą.
Jei vėjas pūs link Maskvos, tai Rusijos Federacijos sostinę pasiektų radiacinė juosta, kurios „galia“ siektų 1000 rad (visiškai mirtina dozė, 10 kartų didesnė nei reikia susirgti pirmo laipsnio spinduline liga). Pakeliui „iškeptų“ kiti Rusijos miestai: Novgorodas, Vladimiras, Tambovas. O „lengvi“ 1 rad galios radioaktyvūs krituliai, dėl kurių žemė taps netinkama gyvybei, pasieks Kazachstano teritoriją.
Tačiau norint pasiekti 100 megatanų branduolinės bombos griaunantį efektą, net nereikia plaukti į krantą. Po jo sprogimovandenyno gilumoje susidarytų radioaktyvus megacunamis. 450 metrų atstumu bangos aukštis siektų 9 km, 185 km atstumu – iki 22 metrų. Palyginimui, avarija Fukušimos atominėje elektrinėje įvyko dėl cunamio, kurio aukštis siekė 14-15 metrų. 925 km atstumu cunamio aukštis nukristų iki 4,6 metro.
„Poseidono“ savybės
Rusijos Federacijai, turinčiai galimybę pakartoti septintajame dešimtmetyje sukurtą branduolinę bombą, pagrindinė problema yra jos nešiklio sukūrimas. Ir dėl to Rusijos karinė pramonė susidūrė su tam tikrais sunkumais.
Vienintelė „Poseidono“ galimybė nepastebimai nuplaukti bent kelis tūkstančius kilometrų – matmenys. Net ir turint omenyje deklaruojamą maksimalų panardinimą į 1 km gylį, ji bus bejėgė, jei užduotis bus sprogti arti pakrantės, kur gylis kur kas mažesnis.
Žinomi duomenys apie „Poseidono“ dydį: 1,8 metro skersmens, 20 metrų ilgio, o bendras svoris – 100 tonų. Dėl to buvo sukurtas specialus miniatiūrinis branduolinis reaktorius su skystu metaliniu aušinimo skysčiu. Tokie reaktoriai buvo sukurti dar 50–60-aisiais, tačiau pasirodė esą itin kaprizingi, o jų naudojimą SSRS povandeniniuose laivuose nuolat lydėjo gedimai ir avarijos. 1968 m., K-27 avarijos metu, visa 105 žmonių įgula gavo dideles radiacijos dozes, devyni žmonės mirė per pirmąsias dienas po avarijos.
Be to, „Poseidonas“ turi konceptualų trūkumą. Pirma, net jei įsivaizduotume, kad pati megatorpeda yra nepažeidžiama, tai jos nešėjas – branduolinis povandeninis laivas – yra itin pažeidžiamas. Net hipotetinės nešančiosios raketos „Poseidon“ bus stebimos daug atidžiau, nei galima įsivaizduoti.
Yra žinoma, kad kiekvieną Rusijos povandeninį laivą seka Amerikos povandeniniai laivai. O veiksnys, leidžiantis sunaikinti povandeninį branduolinių raketų vežėją, yra paleidimo šachtų atidarymas, kuris aiškiai girdimas po vandeniu. Todėl apie visus raketų startus šalys iš anksto „įspėja“ viena kitą.
Ginklo kūrimo parengties būklė šiuo metu nežinoma. 2019 metais Rusijos Federacijos gynybos ministerija paskelbė jau atlikusi „komplekso lauko bandymus“.
