Suomija nebeatmeta galimybės, kad jos įstojimas į NATO turės būti baigtas atskirai nuo Švedijos, nes įtampa tarp Stokholmo ir Ankaros dėl provokuojančių protesto akcijų vis labiau gilėja.

Tai sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Jis pažymėjo, kad saugumo požiūriu geriausias variantas – Suomijai ir Švedijai kartu prisijungti prie Aljanso.

Kartu jis pripažino, kad Helsinkiui gali tekti atskirai svarstyti galimybę užbaigti stojimo procesą, jei Švedijos stojimo ratifikavimas bus atidėtas ilgam. Kartu Pekka Haavisto pažymi, kad „dar per anksti užimti poziciją šiuo klausimu“.

Kol kas tik dvi šalys – Vengrija ir Turkija – dar neratifikavo Suomijos ir Švedijos paraiškų. Jei Vengrija neturi jokių konkrečių sąlygų, tai Ankara turi nemažai pretenzijų, pirmiausia Švedijai dėl to, kad šalyje yra daug politinių Turkijos valdžios priešininkų ir kurdų aktyvistų, ir reikalauja išduoti asmenis, kuriuos ji laiko „teroristais“.

Pastarosiomis savaitėmis situaciją dar labiau paaštrino prieš Turkiją nukreipti protestai Švedijoje, per vieną iš kurių aktyvistai sudegino Koraną. Erdoganas tuomet pareiškė, kad Švedija su tokiu požiūriu neturėtų tikėtis ratifikuoto stojimo.

Tens of thousands of Kurds have gathered in Batman, Turkey to protest against Sweden allowing Danish politician Rasmus Paludan to burn the Holy Quran in front of Turkey’s embassy in Stockholm.

Turkish leaders say Sweden’s NATO accession is now impossible. pic.twitter.com/mIw7HEHxfy

— Visegrád 24 (@visegrad24) January 23, 2023

Pekka Haavisto pripažino, kad prieš Turkiją nukreipti protestai Švedijoje apsunkino situaciją abiem šalims užbaigti stojimą į NATO.

„Šie protestuotojai žaidžia su Suomijos ir Švedijos saugumu“, – pareiškė Haavisto.

Haavisto taip pat pranešė, kad Suomija, Švedija ir Turkija derasi dėl naujo susitikimo ankstyvą pavasarį, kad aptartų situaciją.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Censor.net

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()