Macrono „Ukrainos planas“: kas žinoma apie Prancūzijos prezidento taikos iniciatyvą ()
„Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Prancūzijos prezidentas, padedamas Kinijos, ieško būdo privesti prie derybų stalo Rusijos Federacijos ir Ukrainos lyderius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Balandžio 19 d. Eliziejaus rūmai sureagavo į pasirodžiusią „Bloomberg“ publikaciją. Prancūzai neneigė planų įtraukti Kiniją kai tarpininkę tarp Kijevo ir Maskvos, tačiau patikslino, kad tokios derybos turėtų būti pagrįstos tarptautine teise ir pagarba Ukrainos suverenitetui.
Eliziejaus rūmai taip pat tikina, kad visi sąjungininkai buvo informuoti apie Prancūzijos veiksmų planus.
Planas su daugybe nežinomųjų
„Bloomberg“ teigimu, „Emmanuelis Macronas tikisi pakeisti virtinę nuviliančių diplomatinių pastangų, kreipdamasis į Kiniją su planu, kuris, jo teigimu, gali paskatinti Rusijos ir Ukrainos derybas“.
„Pasak žmonių, susipažinusių su planais, Macronas nurodė savo patarėjui užsienio politikos klausimais Emmanueliui Bonnui bendradarbiauti su vyresniuoju Kinijos diplomatu Wang Yi (Centrinio komiteto Užsienio reikalų biuro vadovu) sukuriant struktūrą, kuri galėtų būti naudojama kaip pagrindas būsimoms deryboms“, – patikslino leidinys.
Tuo pat metu „Bloomberg“ patikslina: „Prancūzijos strategijoje daroma prielaida, kad derybos tarp Rusijos ir Ukrainos vyks jau šią vasarą, jei viskas klostysis gerai“.
Tačiau leidinio šaltiniai vis dar nėra tikri, ar „Macronas sulaukė paramos savo planui“ iš Ukrainos ir kitų jos sąjungininkų, kurių daugelis skeptiškai žiūri į paliaubų perspektyvą dabar – tuo tarpu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kol kas nepavyko atkovoti didelę savo šalies teritorijos dalį.
Nes, kaip ne kartą buvo pabrėžta Kijeve ir daugelyje Vakarų sostinių, Rusijos užpuolikams reikia ne taikos, o tik poilsio, kad sukauptų jėgas ir pradėtų naują puolimą.
Be to, Ukrainos valdžia, turėdama didelę visuomenės paramą, natūraliai nenori perleisti nė vieno savo teritorijos lopinėlio. Štai kaip atsakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas į Brazilijos prezidento Luizo Inácio Lulos da Silvos pasiūlymą, kuris paragino Ukrainos vadovybę „perleisti“ Krymą „kad užbaigtų karą“:
„Brazilijos prezidentas siūlo atiduoti Krymą Rusijai, kad būtų baigtas karas. Ukraina vertina Brazilijos prezidento pastangas rasti sprendimą, kaip sustabdyti Rusijos agresiją. Kartu reikia aiškiai pasakyti: Ukraina neprekiaus savo teritorijomis. Nėra jokios teisinės, politinės ar moralinės priežasties, kodėl turėtume perduoti, nors ir centimetrą Ukrainos žemės“, – atsakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka.
Be to, klausimų kelia ir E. Macrono planas įtraukti Kiniją kaip derybininkę, nes Pekiną vargu ar galima vadinti neutralia šio konflikto šalimi.
Kinija ir Rusijos Federacija ne kartą žadėjo „stiprinti ryšius“, o anksčiau šią savaitę net išreiškė ketinimą „intensyvinti bendradarbiavimą“ tarp savo ginkluotųjų pajėgų.
Reikia nepamiršti, kad pagal nutekintus Pentagono dokumentus, Pekinas aprūpino Maskvą bent jau amunicija (tuo pačiu Kinijos vadovybė viską neigia ir pareiškia, kad „konflikto šalims“ ne tik nepateikė nieko karinio, bet ir neturi ketinimų tai daryti ateityje).
Priminsime, balandžio 5-7 dienomis vykusios kelionės į Kiniją metu Prancūzijos prezidentui (kartu su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen) nepavyko įtikinti Kinijos Liaudies Respublikos prezidento Xi Jinpingo pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – jie nekalbėjo nuo tada, kai Putinas įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Kinijos vadovas tik „išreiškė pasirengimą“ paskambinti Ukrainos lyderiui, „kai bus tinkamos sąlygos ir laikas“.
Ir tai nepaisant to, kad Volodymyras Zelenskis net ne tik paprašė pokalbio telefonu, bet ir pakvietė Xi Jinpingą atvykti į Kijevą.
Argumentas derybų naudai
„Bloomberg“ šaltinių teigimu, „bet kokios būsimos derybos priklausys nuo kelių sąlygų, įskaitant sėkmingą pavasario Ukrainos puolimą“, kuris turėtų „suteikti Kijevui tvirtą poziciją bet kuriose derybose“.
Tuo pat metu „kai kurie Europos pareigūnai baiminasi“, kad „Ukrainos kontrpuolimas turi pavojingai didelių lūkesčių“, nes nėra aišku, ar tai „padės išlaisvinti visą Rusijos okupuotą teritoriją“.
„Bloomberg“ vertinimu, „realesnis tikslas“ 2023 m. „yra pažengti į pietus maždaug 30 kilometrų“, o tai „leis (...) Ukrainos artilerijai pasiekti Rusijos tiekimo linijas ir sudaryti sąlygas gilesniam puolimui 2024 m.“.
Viena iš svarbių Ukrainos puolimo sėkmės sąlygų – ženkliai išaugusi sąjungininkų parama.
Pastaraja abejoja ir „skeptikai“, įvertinę bent jau ribotas Vakarų šalių galimybes greitai paspartinti ginklų ir amunicijos gamybą.
Tačiau sąjungininkai šiuo metu aktyviai stengiasi taisyti padėtį ir jau pasiekė tam tikrų rezultatų.
Kinijos pastovumas
Kol kas Pekino pozicija atrodo nepakitusi – tokia, kuri sukelia aktyvią kritiką tiek Ukrainoje, tiek tarp jos sąjungininkų.
Kinija remia Europos pastangas pradėti taikos derybas dėl Ukrainos ir galiausiai sukurti „subalansuotą ir stabilų žemyno saugumo pagrindą“, sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Wang Wenbin.
Derybos turėtų būti pagrįstos „pagrindiniais ilgalaikiais Europos interesais ir turi būti atsižvelgta į visų šalių „teisėtus interesus“, trečiadienį, balandžio 19 d., kasdieniniame pranešime sakė Kinijos pareigūnas.
Wang Wenbin pakomentavo pranešimus apie prezidento Macrono bandymą pasitelkti Kinijos pagalbą „deeskaluojant konfliktą“, primindamas Xi Jinpingo pareiškimą per Prancūzijos prezidento vizitą Pekine. Tuo metu Kinijos lyderis aiškiai pareiškė, kad „visos pusės turi stengtis sukurti abipusį pasitikėjimą“, kad būtų galima padaryti bet kokią pažangą.
Ką sako Eliziejaus rūmai
Macrono administracija patvirtino Emmanuelio Bonno ketinimą pasikalbėti su Wang Yi, bet atsisakė komentuoti detales ir pridūrė, kad Prancūzijos sąjungininkai buvo informuoti apie bet kokias tokias iniciatyvas.
Eliziejus taip pat pažymėjo: „Vizito į Kiniją metu prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad yra pasirengęs dirbti derybose“.
Tuo pačiu nurodoma: „Derybos turėtų vykti gerbiant tarptautinę teisę ir Ukrainos suverenitetą“.
Balandžio 15 dieną Prancūzijos ir Ukrainos prezidentai kalbėjosi telefonu ir paminėjo Kiniją.
Po „beveik pusantros valandos“ trukusių derybų Volodymyras Zelenskis pranešė: „Aptarėme prezidento Macrono neseniai vykusio vizito Kinijoje rezultatus. Kalbėjau apie situaciją fronte ir tolimesnius ketinimus išlaisvinti visas mūsų teritorijas“.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo Prancūzijos ketinimą toliau stiprinti svarbią Ukrainos paramą mūšio lauke. „Taip pat buvo aptartas pasirengimas šių metų liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir laukiami jo rezultatai, ypač apie būtinybę Ukrainai gauti veiksmingas saugumo garantijas dar prieš Ukrainai įstojant į Aljansą“, – rašo Zelenskis.
Eliziejaus rūmai sakė, kad Macronas „patvirtino Prancūzijos įsipareigojimą remti Ukrainą kariniu, humanitariniu ir ekonominiu lygmenimis, siekiant atkurti jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Kartu pats E. Macronas ne kartą pareiškė, kad palaiko prezidento Zelenskio pasiūlytą „taikos formulę“, kuri visų pirma apima visišką Rusijos kariuomenės išvedimą iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
Kaip tai galima suderinti su Macrono planu prie derybų stalo susodinti ukrainiečius ir rusus – su sąlyga, kad V. Putinas neišreikš jokio ketinimo susigrąžinti jau užgrobtas žemes – kol kas visiškai neaišku.
